psichologė internete ir gyvai
5-3-3. Čia jau vakarietiška technika. iš vienos pusės lyg ir turi pagrindo, iš kitos pusės – gali būti ir reklaminis “frankenšteinas”. Gal reiktų pabandyti ir nutarti. Gali būti, kad pats dėmesys kvėpavimui jau pagerina savijautą. O gal aš dar nesuprantu, ką toks persijungimas iš parasimpatinės į simpatinę ir vėl parasimpatinę vis tik duoda bendrai organizmo būklei.
5 lėti ir gilūs iškvėpimai ir įkvėpimai.
3 greiti ir stiprūs įkvėpimai ir iškvėpimai.
3 įkvėpimai ir iškvėpimai su garsu.
Ilgai raičiausi ir vengiau Wimhofo kvėpavimo metodo, na, bet gal čia vis tik yra tiesos. Metodas, kuris gali padėti padidinti energingumą (aš ir toliau lieku abejoti dėl visų kitų jo naudų, nes man atrodo, jas turėtų suteikti parasimpatinę būseną žadinantis kvėpavimas).
Taigi, įkvėpkite stipriai ir staigiai, o iškvėpkit visiškai laisvai, leiskite iškvėpimui įvykti pačiam. Vėl staigiai įkvėpkite, ir lėtai iškvėpkite. Kartokite keliasdešimt kartų, tda pilnai ir lėtai įkvėpkite, iškvėpkite, ir sulaikykite kvėpavimą, kol vėl norėsis įkvėpti.
Vietoj kavos 🙂