Month: December 2022

Nors apie tai jau kalbėjom iš kitų pusių, bet viena iš meilės sau apraiškų tikrai bus pamatuoti, realistiški, pagrįsti tikslai. Keliant sau nežabotis tikslus, garantuotai susikursite sau nevilties ir savigraužos, o tai niekaip su meile sau nederės. Pažadėkite sau, kad pasiekę tikslą, apsvarstysite, ar norit padaryti kažką daugiau (ir greičiausiai tai ir padarysite). Ir tada savimi džiaugsitės dvigubai 🙂 Mažesni tikslai yra ne pasidavimo, o nuoseklaus ir sistemingo darbo ir geresnių rezultatų pagrindas.

Belieka palinkėti pilnų meilės sau metų!

Nesilyginkite su kitais. Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, ir tai, kad kažkas kitas kažką gali, nieko nesako apie jus. Vienintelė prasmė lyginti yra tada, kai lyginate save dabar su savimi praeityje. Iš kitų galite mokytis būdų, semtis įkvėpimo, požiūrio kitu kampu – bet ne to, kaip ir kada jums turi pavykti kažkas. Leiskite sau augti ir mokytis tokiu tempu, kuris yra jūsų.

Priimti save tokius, kokie esame. Vadinasi, praktikuoti dėmesingumą nuosavoms mintims ir būsenoms (tiesiog pastebėti, be jokio vertinimo), kritiškai (ne kritikuojančiai) vertinti neigiamas mintis apie save – nes jos tikrai ne visada teisingos, ieškoti, palaikyti ir vertinti šiltus ir palaikančius santykius (ir atsisakyti nuodingų), rasti būdų saviraiškai, nuo darbo iki hobių, ir praktikuoti atlaidumą sau – būti netobulu yra normalu ir priimtina.

Pripažinkite, kad nesate visagaliai. Pripažinkite, kad bus situacijų, kai negalėsite visko įveikti. Tai ne silpnumas, tai realistiškas požiūris į pasaulį. Ir tada pripažinkite, kad jums gali prireikti pagalbos – o tada jau bus nuostabu, jei žinosite, kas ir kokią pagalbą jums gali suteikti, ar bent jau leisite sau pradėti jos ieškoti.

Treniruokite dėmesingumą ir naudokite jį tam, kad pastebėtumėte aplinkui grožio ir gerumo akimirkas. Tai pozityvus išgyvenimas, kuriuo galite save apdovanoti kasdien – be jokios progos, tiesiog todėl kad gyvenimas yra gražus. Niekas kitas, jokios aplinkos sąlygos jums tokios galimybės nesuteiks, tai kažkas, ką galite padaryti tik jūs patys. Tiks meditacija, įsižeminimo pratimai, pertraukos dienoje, dėkingumo dienoraštis – tiks bet kokia forma. Ką pastebėti visada yra, ir visada bus, net jeigu paskendę rūpesčių upėje, to dabar nepastebite. Kažkur visada žydi rožės, kurias sustoję galite pauostyti.

Ten, kur dažniausiai nutylite – pabandykite drąsiau ir dažniau pasisakyti atvirai. Žinoma, ne visada ir ne visur nuomonė bus reikalinga a vertinga – bet aš kalbu apie tuos atvejus, kai nutylime iš baimės, drovumo, nerimo, kai renkamės pasitraukti į šešėlį, nes nenorime būti pastebėti. Niekas kitas nepastovės už mus pačius, neatskleis visų vidinių spalvų ir turtų, nepadarys įspūdžio ir neparodys gebėjimų – tai tik mūsų pačių darbas. Darbas, kurį galėtume nuveikti linkėdami sau paties geriausio.

Nepasiduokite savo baimėms. Nereikia baimių vengti – su baimėmis reikia stoti į akistatą ir jas įveikti, jeigu nėra jokios kitos kitos priežasties – tada vien iš meilės sau, nes gyventi baimėje reiškia pasmerkti save ilgalaikei kančiai.

Nustatykite ir palaikykite ribas. Tam, kaip su jumis kalba, elgiasi – jūs neprivalote toleruoti to, kas jums nepriimtina. Nustatykite ribas tam, kokius lūkesčius jums kelia, ko iš jūsų tikisi. Visų pirma tai yra jūsų reikalas. Niekas kitas nei jūs patys nepasirūpins tomis ribomis. Suprantama, jei tai būtų taip paprasta padaryti – tai nebūtų problema, ir nustotume apie tai kalbėti. Deja, taip nėra. Mes per ilgai ir per daug primygtinai buvome mokomi atsisakyti savęs ir tai buvo laikoma gera savybe. Be abejo, kitiems tai visada naudinga. Bet kiek daug jūs dar galite duoti kažkam, kai jau visą save išdalinote?…

Na, dabar jau turbūt aišku, kad savęs gailėjimas ir atjauta sau nėra meilė sau. Arba, tarkim, kad tai susiję reiškiniai, bet netapatūs. Meilė sau nepasireiškia tik apgailestavimu ir buvimu aukos pozicijoje (net jei tai labai realistiškas vertinimas) – meilė sau turėtų pridėti ir ryžtą pasirūpinti savo gerovės didinimu, ir tikėjimą, kad toks pasirūpinimas savimi yra realus, pasiekiamas, o taip pat ir atsitiktinių kaltės ar gėdos minčių priėmimas ir atsakymas į jas produktyvesnėmis mintimis apie pasimokymą ir tobulėjimą.

Skirkite laiko savirefleksijai, galvojimui apie save. Tam, kas jums svarbu, tam, kaip jūs jaučiatės, tam, ko jūs siekiate, tam, kas yra jūs poreikiai ir jūsų norai. Tai gali bet kurios dienos dalies ritualas ar kito ritualo dalis, tačiau jis turi būti sąmoningas, ne “varnelei” ir ne todėl, kad su pasipiktinimu laukiate, kol stebuklinga priemonė stebuklingai suveiks. Jūs esate svarbiausias žmogus jūsų gyvenime, galingiausias įrankis ir didžiausio pasididžiavimo šaltinis. Skirkite laiko tai šilumai, kurią galite patys sau duoti.