Na, dabar jau turbūt aišku, kad savęs gailėjimas ir atjauta sau nėra meilė sau. Arba, tarkim, kad tai susiję reiškiniai, bet netapatūs. Meilė sau nepasireiškia tik apgailestavimu ir buvimu aukos pozicijoje (net jei tai labai realistiškas vertinimas) – meilė sau turėtų pridėti ir ryžtą pasirūpinti savo gerovės didinimu, ir tikėjimą, kad toks pasirūpinimas savimi yra realus, pasiekiamas, o taip pat ir atsitiktinių kaltės ar gėdos minčių priėmimas ir atsakymas į jas produktyvesnėmis mintimis apie pasimokymą ir tobulėjimą.
psichologė internete ir gyvai