Ką galima nuveikti su klaidomis? Jaudintis? Galbūt, šiek tiek. Tik tiek, kiek tai jums suteiks energijos. Bet jaudinimasis be jokių kitų “pagalbininkų” dar nėra niekam išsprendęs jokios problemos. Kiekviena klaida – tai progra gauti daugiau patirties. Padeda išanalizuoti, kas nutiko, jei išeina – rasti priežastis, apsvarstyti alternatyvas ar korekcijas, apgalvoti jų įgyvendinimo būdus, ir svarbiausia – veikti. Ši seka padeda mokytis, tobulėti, kaupti žinias ir didinti tikslo sėkmės tikimybę.
Rutina ir progresas. 15 diena.
Gyvenimas visada nutiks, ir kažką reikės keisti. Tai nereiškia, kad reikia keisti rutiną. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti tikslų ir progreso. Tai reiškia, kad nutiko tai, kas turėjo nutikti, ir kad reikia adaptuotis. Neprarandant tikslo esmės, nenustojant stengtis ir veikti, realistiškai įvertinant pokyčius ir galimybes prisitaikyti. Kaip bebūtų gaila, bet būtent dėl neypatingai reikšmingų pasikeitimų daug progreso linijų nutrūksta taip ir nepasiekusios tikslo.
Rutina ir progresas. 13 diena
Tam, kad nustatyti aiškius tikslus, taip pat svarbu suprasti, kokius prioritetus kokiems tikslams priskiriate (vargu, ar kada nors turėsite tik vieną tikslą vienu metu). Taip pat svarbu, ar tikslai atitinka jūsų vertybes – nes jei kažko “reikia”, bet su vertybėmis tai kertais – greičiausiai rasite daugiau nei vieną priežastį juos sabotuoti. Svarbu atminti, kad tikslus ir progresą svarbu nuolat peržiūrėti ir būti pasirengus adaptuoti ir tikslus, ir veiksmus. Gal net susikurti reguliarią peržiūros rutiną.
Rutina ir progresas. 12 diena
Siekiant stabilaus progreso, paprastai rekomenduojama nustatyti aiškius tikslus (pamatuojami, realistiški, konkretūs), padalinti reikalingus veiksmus į mažus etapus, palaikyti nuoseklumą (rutina!), likti atviram pokyčiams (gyvenimas nutiks, ir reiks prisitaikyti – ir nors tai atrodo prieštarauja rutinai, bet geriau pagalvojus, rutina apie sistemingą elgesį, o ne apie visišką nelankstumą), nuolat tikrintis ir mokytis iš klaidų.
Rutina ir progresas. 11 diena.
Rutina padeda efektyviau siekti tikslo, tai yra suplanuota, prognozuojama veikla su įveikiamu veiksmų horizontu ir jau turima patirtimi. Todėl tokia veikla nėra visiškas nuotykis, naujovė, nežinomybė. Jeigu norite nešvaistyti jėgų ir laiko, siekdami per vieną prisėdimą nepasiekiamų tikslų – suplanuokite jums padėsiančią rutiną.
Rutina ir progresas. 10 diena.
Gerai įsišaknijančiai rutinai reikia geros priežasties. Dažniausiai prastai veikia tokios priežastys kaip “reikia”, “visi taip daro”, “mama sakė”, “ką kiti pasakys”. Jei nerandate sau reikšmingos priežasties – pasipratinkite ir prie minties, kad rutina neturės į ką atsiremti, kur suleisti šaknų. Jei nujaučiate, kad būtų gerai, bet nežinote, kodėl tai bus gerai jums – geriau jau skirkite laiko prieš tai, ir raskite tą vieną priežastis, ar kelias, bet būtinai raskite. Jei tai laukinė svajonė, nerealistiška pasakiška mintis (panaši į “jeigu sulieknėsiu, tada mane visi mylės”) – ji irgi nebūtinai suveiks.
Rutina ir progresas. 9 diena.
Siekiant didelių tikslų, paprastai reikia daug pastangų, atsiranda įvairių nuovargio ženklų, kyla noras viską pamesti ir nuleisti rankas. Rutina r pagrindinė pagalba – dėl susiformavusių įpročių, gebėjimo gerai prognozuoti rutinos eigą ir rezultatus, jau įgytos patirties atsiranda tikėjimas, kad sekantis žingsnis bus įveikiamas, pasitikėjimas savimi, ramybės jausmas. Dideli ir ilgi darbai nėra varomi motyvacijos, ambicijos ar kitų gaivališkų jėgų – dideli darbai yra varomi didesnių ar mažesnių įpročių ir rutinų.
Rutina ir progresas. 8 diena
Tikslas tikslui nelygu. Vieni tikslai yra “nuėjau-padariau” tipo, kurie nereikalauja jokių pakartotinių veiksmų. Dažniausiai apie juos ir negalvojame – nueiname ir padarome.
Kiti tikslai reikalauja auginti gebėjimus, patirtį, žinias – nėra taip lengvai pasiekiami. Bet jie ir yra labiau norimi ir pageidaujami. Bėda prasideda, kai kažkodėl sugalvojame, kad tokiam tikslui pasiekti mums užteks to paties – nueiti ir padaryti.
Taip augimas nevyksta – augimui reikia sluoksnių, reikia palaipsninių veiksmų, reikia pakartojimų. Štai čia rutina ir tampa pagrindiniu įrankiu – jei kasdien paaugsime po kruopą, po mėnesio turėsime jau reikšmingą saują. Jei paaugsime tik tada, kai tam bus tinkama nuotaika – tai po mėnesio turėsime kelias kruopas.
Rutina ir progresas. 7 diena.
Man atrodo, svarbu reabiliuoti rutinos terminą. Rutina yra seka, pasikartojimas, įprotis. Rutina gali būti nuobodi, bet rutina gali būti ir labai gelbstinti. Rutina “nekalta” dėl to, kokį poveikį ji daro mūsų gyvenime. Jei taikome netinkamą įrankį klausimui spręsti, tai ne įrankio problema. Ar pasirinkome tinkamą būdą? Rutina niekada nežadėjo būti pramoga, tai tam tikram tikslui pasiekti reikalinga rutina. Jei ji padeda, tai ji iš tiesų yra maloni ir komfortiška.
Rutina ir progresas. 6 diena.
Tam, kad bet kokį veiksmą vadintume progresu, svarbu suprasti, ar judėjimo kryptis yra tinkama, tokia, kokios tikimės, link tikslo – antraip visai lengvai pokytis gali reikšti ir regresą, judėjimą tolyn nuo savo tikslo. Tai nėra toks paprastas klausimas, kaip gali atrodyti, nes apibrėžti tikslą taip, kad jis būtų prasmingas sau pačiam, ne paramstytas klišėmis, dirgintų kažką viduje ir motyvuotų – yra darbas. O kai jau žinome, koks tikslas, tada gerokai lengviau suprasti, ar link jo judame.