Vienintelis žmogus, su kuriuo galima lygintis, vertinant progeesą, esate jūs patys. Jei pajudėjote toliau, negu kad buvote vakar ar praėjusį kartą – tai ir yra progresas. Absoliučiai nesvarbu, po kiek tkiti padaro ir kaip kitiems sekasi. Toks lyginimas neadekvatus ir nepadeda, todėl jį visada verta stumti į šoną. Šiame žaidime yra tik vienas varžovas – jūs.
Rutina ir progresas. 24 diena
Progresas taip pat turi turėti normalų tempą. Vadinasi, realiatišką, įveikiamą konkrečiai jums. Gal ir norisi jau per pirmą pabėgiojimą nubėgti dešimt kilometrų, bet vien tik tai, kad to norite, tokio tikslo nepadarys nei pasiekiamu, nei normaliu. Todėl visus užmojus reikėtų vertinti labai kritiškai ir visada atsižvelgti į savo turimas galimybes. Lėčiau važiuosi – toliau nukaksi.
Rutina ir progresas. 23 diena.
Kaip žinoti, ar man sekasi, ar čia iš tiesų progresas, ar tik trypčioju vietoje? Geriausia būtų nesiremti jokia vidine nuojata ar kitokiais nepamatuojamais rodikliais. Čia labai didelė tikimybė būti nuneštam į šoną įvairių emocinių pervertinimų (ir į vieną, ir į kitą pusę), akimirkos nuotaikųų ar spontaniškų blykstelėiimų. Geriaysia išsirinkti, kuo progrwsą matuosime – žinsniais, minutėmis, kilogramais, puslapiais ar bet kuo, kas tik turi vienokią ar kitokią liniuotę.