Beje, nerimas gali turėti ir fiziologinį pagrindą – kokią nors hormonų sistemos ar smegenų disfunkciją. Jei atrodo, kad viską darote teisingai, bet neaptarėte savo būsenos su gydytoju – verta padaryti ir tai. Nėra gėda vartoti vaistus, greičiau jau gėda nesirūpinti savo būsena ir sistemingai ignoruoti savo prastą savijautą.
Nerimas ir ateities baimė. 28 diena.
Nerimas dėl ateities būna susijes su dažnu ir stipriu savęs drausminimu, mobilizavimu, menkinimu ar priekaištavimu. Tai vienas iš būdų išreikšti nepasitikėjimą savo jėgomis sėkmingai veikti ateityje. Bet sustokim akimirkai, ar tikrai mes esam tokie bejėgiai, ar tikrai mums reikia taip stipriai ruoštis, ar tikrai besimokydami neprivalome klysti ir pavargti? Normalus procesas nėra nei lengvas, nei be klaidų. Normalu jaustis taip, kaip jaučiamės, ir nereikia savęs kiekvieną akimirką smerkti už tai, kas yra normalu.
Nerimas ir ateities baimė. 27 diena
Padėti gali ir visiškai paprasti dalykai – nustoti nerimauti dėl to, kad rūpinamės tik baziniais poreikiais, tokiais kaip kvėpuoti, atsigerti, pavalgyti ir išsimiegoti. Nė vienas mūsų nesame supermenas, o tai iš tiesų yra tai, kas tikrai būtina. Jei įveikiame tiek – nuostabu, vadinasi būtent tokios dienos ir reikėjo. Vargu, ar mintis, jog tai veikiate metų metais, yra teisinga.
Nerimas ir ateities baimė. 26 diena.
Tyrimų rezultatai leidžia spėti, jog ateities nerimą puikiai slopina šios konkrečios penkios savybės: kompetencija, rūpestis, pasitikėjimas savimi, ryšys su kitais ir autentiška asmenybė (čia geriausiai, kaip man išeina, verčiu anglišką terminą “character”, kuris gali reikšti ir valią, ir savitumą, ir pasitikėjimą savimi, ir ko tik negali…). Šių savybių pastebėjimas, stiprinimas, vystymas yra puikus būdas palikti mažiau erdvės ir energijos nerimui dėl ateities.
Nerimas ir ateities baimė. 25 diena.
Tolerancija diskomfortui ir tokios tolerancijos ugdymas – taip pat puiki pasirengimo strategija. Juk gerai įvaldome tai, ką dažnai kartojame. Tikiu, kad tai skamba nelogiškai, kad tokiam pasiūlymui norisi priešintis, nes gyvenime ir taip daug diskomforto, bet vienintelis logiškas ir patikimas kelias į kitokią būseną yra išmokstant toleruoti diskomfortą, kuris nebūtinai yra labai sudėtingos situacijos savybė – tai gali būti ir nežinomos ar neįprastos situacijos savybė.
Nerimas ir ateities baimė. 24 diena.
Vienas iš gal netikėtų, bet tikrai dėsningų nerimastingų minčių užrašymo privalumų – kasdien užrašant tokias mintis, greičiau pastebime, kad jos kartojasi, emocinis fonas greitai išblėsta, daugiau sukaupiame realistiškų situacijos sprendimų (o geriausiu atveju – ir pradedame juos įgyvendinti), todėl ta pati informacija ima kelti mažiau nerimo. Kaip paradoksaliai tai beskambėtų, bet geriausias būdas išvengti nerimo yra kuo greičiau bėgti link jo,
Nerimas ir ateities baimė. 23 diena.
Užsirašykite. Viską, kas jums kelia nerimą. Tiesiog turėkite lapą ar telefono note’ą po ranka, kuriame lyg tinklelyje gaudote ir saugote savo nerimastingas mintis. Tai eksperimentas, bet jį verta išbandyti – gali būti, kad nerimastingai minčiai tik to ir tereikia, būti pastebėtai ir išgirstai. Užrašus galima naudoti savo nerimui dedikuoto laiko sesijai, kai tyčia ir sąmoningai nerimaujate dėl pasirinktų dalykų. Tikiuosi, jau sutarėme – baigdami tuo, ką galite ir ko negalite dėl to padaryti.
Nerimas ir ateities baimė. 22 diena.
Dideliems klausimams, kurie kelia nerimą, verta skirti dedikuotas nerimo sesijas – paradoksalūs uždaviniai gerai slopina emocinę reakciją į juos. Pasiruoškite tokioms sesijoms, turėkite savo globalių arba egzistencinių nerimą keliančių klausimų sąrašą, atėjus suplanuotam laikui atsiverskite sąrašą ir kiek įmanoma labiau susikaupkite į jų analizę. Ką jums tai reiškia, ką galite dėl to padaryti, kiek išeičių ar baigčių matote, kiek kiekviena iš jų realistiška? Ką jaučiate, ką galvojate, ko norisi? Pasibaigus skirtam laikui, sąrašą užverskite iki kitos suplanuotos sesijos ir imkitės kitos veiklos, kuri jums bus įdomi arba maloni ir visą dėmesį skirkite jai.
Nerimas ir ateities baimė. 21 diena.
Išmokti atpažinti “tikrą” ir “netikrą” nerimą – irgi labai vertinga kryptis. Jei suprantate, kad išleidžiate paskutinį eurą, ir rytoj nebebus ką valgyti, jūsų nerimas yra labai netgi vertingas, ir taps energijos šaltiniu ir motyvacija veikti. Jeigu jūsų turimas pinigų kiekis net nepanašus į tą, kurio neužteks maistui, bet nerimaujate vis tiek, teoriškai “o kas jeigu” pavidalu – jis greičiausiai visiškai nevertingas. Gera pradžia minčių ir dėmesio nukreipimui yra būtent toks klasifikavimas, kuris po to turėtų virsti veiksmu.
Nerimas ir ateities baimė. 20 diena.
Jeigu nerimas blaško dėmesį labai stipriai, viena iš susikaupimo priemonių gali būti ir išsirinkti vieną ketinimai šiandien dienai. Ateityje – bus kai bus, bet šiandien stengsiuosi padaryti kuo daugiau. Darbe, darže, laiškuose – nesvarbu. Visko vis tiek nespėsime, todėl išsirinkime vieną, suformuluokime kaip ketinimą, ir naudokime kaip inkarą. Kartais galime gyventi tik vieną dieną vienu metu, ir tai tikrai nėra nieko blogo.