Month: March 2023

VIenas atjautos sau elementas man atrodo svarbus ir pakartotinas. Atjauta sau apima bendražmogiškumą. Suvokimą, kad visi mes žmonės, ir visi mes turime visokių savybių. Gerų ir blogų, mėgiamų ir nemėgiamų. Aš, turėdama blogų savybių nesu blogesnė už kitus, nes visi jų turi. Aš nesu balta varna, niekas neturi pagrindo manęs smerkti (už tai, kokia esu – o ne už tai, ką padariau). Normos ir taisyklės egizstuoja tam, kad rodyti gerėjimo kryptį, o ne tam, kad neigtų realybę. Dalykai, kurie mums nepatinka, gali būti taisomi.Bet jeigu mes nepripažįstame tų blogų dalykų, tai niekada jų ir nepataisysime.

Ši dalis irgi bendražmogiška.

Žmogus gali išsivaduoti iš aukos vaidmens ir begalinio savigailos rato, jei jis sau atleidžia. Ne pateisina, ne sugalvoja, kodėl kažkas kitas dėl to buvo kaltas, ne nutaria vėl ir vėl ieškoti neįmanomų atsakymų – o priima tai, kas nutiko kaip faktą, ir nusprendžia gyventi toliau.

Terapinės aplinkos, kurios tai padeda atlikti, dažnai būna grupinės terapijos sesijos ar psichodramos užsiėmimai – erdvės, kur galima ne tik kalbėtis apie gyvenimo įvykius, bet ir pamatyti juos iš šono, gauti galimybę juos _atlikti_ dar kartą. Tokioje aplinkoje labai svarbus palaikymas ir tvirtumas, ryžtas žengti į priekį.

Dirbant asmeniškai su terapeutu, taip pat produktyvu fokusuotis į sprendimų priėmimą, emocinį intelektą, kognityvinę terapiją ir suvokiamą kontrolės lauką.

Tyrimai rodo, kad atjauta sau labai padeda reguliuoti emocijas, mažina depresijos simptomus, stiprina teigiamas emocijas. Atjauta sau leidžia patikimai prognozuoti gyvenimo harmonijos jausmą. Atjauta sau taip pat stiprina: stipresnį laisvės jausmą, mažesnė klaidų baimę, stipresnę savivertę ir nepriklausomybės jausmą, stipresnį pasitikėjimą savimi, mažesnį norą gauti pritarimą iš kitų žmonių, mažiau savikritikos sau suklydus, stipresnį norą gyventi savo (o ne kitų) gyvenimą ir gebėjimą rizikuoti dažniau, per daug nesijaudinant dėl pasekmių. Atjauta sau yra stipriai susijusi su gera psichologine sveikata.

Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (acceptance and commitment therapy, ACT) kelia elgesio keitimo, dėmesingumo ir priėmimo tikslus. VIena iš naudigų praktikų yra raginimas pripažinti, kad kylančios mintys nebūtinai yra žalingos. Tai tik mintys. Mes visi turime visokių minčių. Tai, kas svarbu yra tai, kaip mes elgiamės.

https://en.wikipedia.org/wiki/Acceptance_and_commitment_therapy

Yra ir tiesiogiai į atjautą orientuota terapija (Compassion Focused Therapy, CFT). Čia sakoma, kad evoliucijoje mūsų smegenys išmoko natūraliai patirti depresiją, nerimą, pyktį, tai nėra kažkas, dėl ko esame kalti. Todėl mokomasi stebėti tas mintis, kurios nėra nei gelbstinčios, nei natūralios, ir jas keisti kitokiomis – vietoj “niekas manęs nemyli” į “tikrai žinau, kad kai kurie žmonės mane labai myli”. Mokomasi vizualizacijos, sau švelnių ir malonių frazių, elgesio, ugdomi palaikantys įpročiai.

https://en.wikipedia.org/wiki/Compassion-focused_therapy

Prisimenant viską, ką kalbėjom apie lėtinį skausmą – atjauta sau, o ne savigaila yra dėmesingumo praktikos patiriant lėtinį skausmą dalis. Mindfulness based pain management (MBPM) yra technika, kuri padeda mažinti emocinį skausmo komponentą, arba visame skausmo paveiksle patiriamą kančią.

https://en.wikipedia.org/wiki/Mindfulness-based_pain_management

https://en.wikipedia.org/wiki/Breathworks

https://www.youtube.com/c/breathworksmindfulness

MBSR (Mindfulness Based Stress Reduction) terapijos šaka labai veiksminga streso mažinimui, o po šiuo “skėčiu” – ir atjautos sau stiprinimui. Čia labai rekomenduojamos John Kabat-Zinn tyrimai, paskaitos ir knygos.

Lietuviškai yra išleista “Meditacija kasdieniame gyvenime”.

Atjautos sau, ir atjautos apskritai šaknys siekia budizmo pradžią, Tai viena iš pagrindinių budizmo sąvokų. Nors panašių sąvokų yra ir kitose religijose, kartais apjungiamų su meile artimui (bet šiukštu ne sau…), bet budizmas skiria jai daugiausiai dėmesio, šiame kontekste ji daugiausiai aprašyta ir ištirta. Taip, budizmas yra labai mokslinis ir praktinis požiūris į žmogaus psichologiją, mažai kuo panaši į kitas religijas. Budizme atjauta labai glaudžiai susijusi ir persidengia su dėmesingumo sąvoka, todėl gana aiškiai išsprendžia mūsų kalboje nuolat kylantį klausimą apie atlaidumą ar apie savimeilę. Ne, tai skirtingos sąvokos. Atjauta reiškia visų savo jausmų pripažinimas ir priėmimas, kokie jie bebūtų, kokie jie yra, ir tinkamiausio kelio pasirinkimas atsižvelgiant į juos visus, ir nevaldant nė vienam iš jų.

Atjauta sau nereiškia, kad ignoruojame savo pačių kaltę, sukeltą žalą ar šiaip netinkamą elgesį. Atjauta sau ir atsakomybė už pasekmes gali būti šalia ir kartu. Tokiu atveju manoma, kad žmonės yra labiau linkę savo klaidas taisyti, atpirkti, ir demonstruoti pro-socialų, kitiems žmonėms palankų elgesį.