Atjautos sau, ir atjautos apskritai šaknys siekia budizmo pradžią, Tai viena iš pagrindinių budizmo sąvokų. Nors panašių sąvokų yra ir kitose religijose, kartais apjungiamų su meile artimui (bet šiukštu ne sau…), bet budizmas skiria jai daugiausiai dėmesio, šiame kontekste ji daugiausiai aprašyta ir ištirta. Taip, budizmas yra labai mokslinis ir praktinis požiūris į žmogaus psichologiją, mažai kuo panaši į kitas religijas. Budizme atjauta labai glaudžiai susijusi ir persidengia su dėmesingumo sąvoka, todėl gana aiškiai išsprendžia mūsų kalboje nuolat kylantį klausimą apie atlaidumą ar apie savimeilę. Ne, tai skirtingos sąvokos. Atjauta reiškia visų savo jausmų pripažinimas ir priėmimas, kokie jie bebūtų, kokie jie yra, ir tinkamiausio kelio pasirinkimas atsižvelgiant į juos visus, ir nevaldant nė vienam iš jų.
Atjauta sau ar savigaila: 19 diena
Atjauta sau nereiškia, kad ignoruojame savo pačių kaltę, sukeltą žalą ar šiaip netinkamą elgesį. Atjauta sau ir atsakomybė už pasekmes gali būti šalia ir kartu. Tokiu atveju manoma, kad žmonės yra labiau linkę savo klaidas taisyti, atpirkti, ir demonstruoti pro-socialų, kitiems žmonėms palankų elgesį.