Month: September 2023

Mokymasis – iš klaidų taip pat – yra bedugnis procesas. Ne todėl, kad mums niekada nepavyks. Todėl, kad dalykų, kurie yra nauji ir kuriuos galima išmokti, niekada nesibaigs. Jų visada atsiranda daugiau. Todėl efektyvesnė nuostata būtų ne “nebedarysiu klaidų”, o “nebedarysiu tų pačių klaidų – tam, kad pamatyčiau ko dar nemoku”. Tai, kad kažko dar nemokate, niekaip nepamatuoja to, kiek jau išmokote.

Naudinga praktika yra ir reguliariai peržiūrėti, ar mums sekasi. Keičiantis gyvenimo sąlygoms, įpročiams, aplinkybėms, mes iš pradžių reaguojame į pokyčius, po to priprantame prie pokyčių, ir visai gali būti, kad būsena “viskas yra įprasta ir normalu” susilygina su “niekas nepasikeitė”. Nors taip nėra! Todėl verta sustoti ir paieškoti objektyvių įrodymų, ar tai, kaip atrodo, iš tiesų ir vyksta. Jei reikia – pasitariant su geranoriškais ir nesuinteresuotais išoriniais stebėtojais.

Tam, kad padarytos išvados taptų aiškesnės, labai gera praktika yra jas “ištraukti iš galvos” – arba užrašyti, arba papasakoti. Mokymas, dalijimasis savo klaidomis ir savo išvadomis čia taip pat labai gerai veikia. Kai galvojame tik mintyse, galvojame fragmentais, nestruktūruotais sakiniais, todėl sunkiau pamatyti logiką, daryti išvadas, tinkamai įsiminti. Pasakojant ar rašant tenka naudoti ilgesnius nei mintys, išsamius sakinius, todėl net jei kažkas buvo ne iki galo aišku – pasidaro aiškiau. Be to, padėsite kitiems mokytis iš jūsų klaidų.

Į savo klaidas,pamokas, mokymosi rezultatus ir progresą visada verta pažiūrėti ir iš šono. Nes mes visi subjektyvūs savo atžvilgiu, vertiname tendencingai ir savanaudiškai, ir nieko blogo tame nėra. Bet tikslumui ir teisingumui išorinio stebėtojo nuomonė visada gerai. Geriausia – niekaip neauinteresuoto, kad ikiek įmanoma švengti tendencingo vertinimo ir iš kito žmogaus. Nes ne visi nuoširdžiai suinteresuoti tuo, kad mes keistumėmės. Ir tai irgi normalu, ir nieko tokio.

Pradėjus praktikuoti kitokį sprendimą, svarbu stebėti, ar alternatyvus sprendimas veikia. Trūkstant jėgų, dėmesio, tolerancijos klaidoms – gali kilti pyktis, kad kažką pakeitėm, o rezultato vis dar nėra. Taip, vien pakeitimas savaime dar negarantuoja, kad kažkas pasikeis, ypač, jei analizės dalis prabėgo greitai ir paviršiumi. Ar sekasi geriau,kai elgiatės kitaip? Ar tai turi matytis iš karto? Ar galite įvardinti ženklus, kurie rodys sėkmę, ir kada jie turėtų pasirodyti?

Suformulavus, ką daryti kitaip – laikas pradėti tai praktikuoti. Žinoti paprastai neužtenka, kad elgesys pasikeistų – reikia elgtis kitaip, ir ne vieną kartą. Iš pradžių atsargiai, dėmesingai, lėčiau – tam, kad mokymasis vyktų ir pavyktų. Bet kaip pabandžius ir rezultatas gali būti bet koks. Bet nedarant nieko, niekas ir nepasikeis.

Supratus klaidos priežastį, svarbu suformuluoti kitokį, alternatyvų veiksmą, nuostatą, mintį ar bet ką kitką, kas gali atvesti iki kitokio rezultato. Suprasti, kodėl kažkas nutiko yra viena dalis darbo, bet to dar negana. Svarbu suformuluoti, ką reikia daryti KITAIP.

Gera technika, analizuojant klaidas (nors ji tinka ir daugiau kam) yra “5 Kodėl” (angliškai ieškokite “5 Why’s). Jei spėjate, kodėl kažkas nutiko – klauskite savęs, o kodėl atsidūrėte tokioje padėtyje. Tol, kol nebeliks ko toliau klausti – arba kol bus aišku, kaip šią grandinę sustabdyti.

Kodėl jaučiuosi blogai? Nes pavėlavau. Kodėl pavėlavau? Nes žadintuvas neskambėjo? Kodėl neskambėjo? Nes nenustatytas? Kodėl nenustatytas? Nes nemoku. Sprendimas – paklausti Google kaip nustatyti, kad skambėtų kasdien.

Pripažinus klaidą, svarbu suprasti, kaip iki jos atėjome: kokios priežastys ir kokios sąlygos leido klaidai nutikti, kokios realistiškai galimos alternatyvos, kas galėjo būti perspėjimo ženklai, kokis gali būti naudojamos papildomos priemonės?

Kartais teks pripažinti, kad nėra alternatyvų. Kartais teks pripažinti, kad nežinome. Pirmu atveju padės susitaikymo praktika, antru – kompetencijos ir patirties paieška arba eksperimentai.

Pirmas žingsnis efektyviame mokymesi iš savo klaidų – kaip nebūtų keista – yra pripažinti savo klaidas. Neigimas ir savigyna yra natūrali pirminė reakcija, nes mes visada norim būti teisūs. Tačiau tai dar nėra efektyvus klydimas. Negalime išspręsti to, ką neigiame. Tam, kad pradėtume daryti bet ką, turime visų pirma su tuo stoti į akistatą.