Dar vienas dalykas, trukdantis priimti kitų žmonių klaidas – noras keršyti. Jis visų pirma paremtas noru kažką galėti, noru veikti, nori pasijusti galinčiu pakeisti tolimesnė įvykių eigą. Noras geras, bet priemonės netinkamos ir veda į netinkamą rezultatą. Sulaukęs audringos ir gal net agresyvios reakcijos, žmogus praleis progą pasimokti, todėl situacija niekaip nepagerės. Taip “išsiliejusiam” žmogui irgi nepagerės, stiprus įsiaudrinimas yra stiprus stresas. Produktyvesnis būdas būtų teisingai įvertinti geriausią sprendimą ir jį vykdyti (pvz. kompensuoti dėl klaidos patirtus nepatogumus), nes kerštas, kaip taisyklė, nesprendžia nieko.
Apie klaidas ir klydimą: 17 diena
Išmokti toleruoti kitų žmonių klaidas galima treniruojantis. Treniruotė yra dėmesio perkėlimui – nuo ilgo arba dar ilgesnio pykčio sąrašo, keiksmų ir burnojimo – į efektyvių veiksmų planavimą ir vykdymą. Ar tai problema man? Ar didelė? Ką galiu su tuo padaryti (nes pavyzdžiui atsukti laiko ir padaryti taip, kad kitas žmogus nesuklystų – tikrai negaliu)?