Tai jeigu klysti yra naudinga, kodėl mes teisiame ir vertiname kitus klystančius?
O pamėginkite įsivaizduoti save, pastebėjus kito žmogaus klaidą. Kai kasoje gaunate neteisingą grąžą. Kai jums pristato ne jūsų užsakymą. Kai į jus kreipiasi kitu vardu. Kai spaudžiate mygtuką, o ekrane pasirodo klaidos pranešimas.
Ar tikrai visada pagalvojate – o, žiūrėk, čia dar yra erdvės pasimokyti, kitą kartą bus geriau? Ar bent dažnai? Ar ta klaida tokia didelė, kad reikšmingai veikai jūsų gyvenimą? Ar jūsų reakcija adekvati klaidos poveikiui?
Ar ne todėl taip bijome klysti?