Žinoma, svarbu valdyti ir klaidos kainą ir pasekmes – tačiau klysti vis tiek yra svarbu. Klaidos yra lyg nuolatinis tikslinimas ir kalibravimas, be kurio tobulėjimas neįmanomas. Nėra jokio kito būdo daryti vis geriau ir geriau, jei neatsiremiama į nuolat daromas klaidas. Didelės pastangos vengti klaidų paprastai reikalauja labai daug pastangų, kurių galiausiai pritrūksta geram veiksmo rezultatui, todėl tai lėtesnė ir mažiau produktyvi strategija. Korporatyviniame pasaulyje sutinkamas raginimas “fail fast” yra būtent apie tai. Klaidos su didele klaidos kaina, be abejo, reikalauja atsargesnės strategijos – kita vertus, pernelyg dažnai pervertiname klaidos kainą arba iš viso apie ją negalvojame, todėl imamės neefektyvaus klaidų vengimo.
Apie klaidas ir klydimą: 5 diena
Viena iš realesnių priežasčių, kodėl mes galime nemėgti klaidų – tai, kad būsime įvertinti kaip nekompetentingi, nepatikimi, todėl nesaugūs. Tai mums gali kainuoti santykius su grupe. O tai jau gali reikšti ir dar didesnes pasekmes. Be jokios abejonės, visi mes pradedame nuo to paties taško – kai nemokame nieko, ir greičiau arba lėčiau didiname savo meistrystę. Iš to, kiek greitai kiek daug išmokstame ir nebedarome esminių klaidų galima daryti keletą išvadų, ir neretai išvados būna tendencingos konkrečiam kontekstui: kartais sakome, kad žmogui tiesiog sekasi ar turi talentą; kitais kartais sakome, kad nesistengia. Nors rezultatas vis tiek toks pat – klaida. Kaip begalvotų kiti, sau pačiam klaidos priežastį įvardinti yra svarbu tam, kad tinkamai elgtumėmės su jos priežastimis.