psichologė internete ir gyvai
Kartais pažadas nėra garbinai ir apgalvotai suteiktas įsipareigojimas. Žmonės žada, nes nelabai aiškiai supranta prašymą, su jais elgiamasi agresyviai (ir jie nori tą elgesį nutraukti), nori patys save apgauti (dažniausiai savigailos arba nori atsikratyti naštos fone), bijodami pasakyti “ne” arba bijodami kritikos ar susidūrę su netikėtomis kliūtimis.
Jei kažkas laužo pažadą, verta pagalvoti, kas juos privertė ne tik jo nesilaikyti, bet ir jį duoti.
Pasikartojantis pažadų laužymas turi savo poveikį – pavyzdžiui, pradeda trauktis pasitikėjimas. Pasitikėjimas kitais žmonėmis arba savimi. Tai labai logiška, nes nebėra į ką to tikėjimo “atremti”, prognozuojamo ateities įvykio tikimybė jau mažesnė. Nebegalim sakyti “pem ant pem”. Jei laužom pažadus sau, pasitikėjimas savimi irgi mažėja, nors gal apie tai ir negalvojam. Todėl visada geresnė strategija žadėti nuosaikiau ir dažniau pildyti pažadus sau, negu užsimoti labai plačiai ir nuolat jų neįvykdyti.
Pažadai dažniausiai laužomi ne tyčia, klastingai, iš anksto suplanavus ar norint pakenkti. Dažniausiai tai nėra norima ar siekta pozicija ir tam, kuris pažadą sulaužė – nors kai esame sulaužyto pažado “gavėjai”, jei kažkas mums duotą pažadą sulaužo, tai jaučiamės, lyg tai būtų buvęs metų metus regztas, tyčia mus sužlugdyti sumanytas veiksmas. Skirtumas tame, kad viena pusė iš lėto mato, kaip reikalai prastėja, o kitai pusei pokytis labai staigus ir dažniausiai netikėtas. Tik toks ir skirtumas. Įvykis ir faktas liekas tas pats, nusivylimas lieka toks pat abiems pusėms, poreikis suplanuoti ateitį iš naujo lieka abiems pusėms. Norisi tikėti, kad jei “nedėtumėm kiaušinių į vieną krepšį” ir neromantizuotumėm, nepervertintumėm pažado galios, gal nereikėtų taip stipriai ir jaudintis. Juk visada gali būti visaip.
Sulaužius pažadą, dažniausiai labai blogai nėra dėl to, kad neįvyksta pažadėtas dalykas. Gerokai daugiau emocijų kelia tai, kad nebėra galimybės planuoti ateitį taip, kaip jau buvo suplanuota, saugumo jausmas pažeistas, ir nėra greito būdo jį atstatyti. Todėl žmonės dažnai reaguoja agresyviai (agresija leidžia pasireikšti savigynai). Nenorint pakliūti į tokią situaciją, visada gerai pagalvoti apie planą B, kuris bus reikalingas, jei pažadas neįvyks. Tada saugumo kausmas bus pastatytas “ant dviejų kojų”, ir nesubyrės, pažado neįvykdžius.
Įdomi variacija yra pažadai ir įsipareigojimai darbinėje aplinkoje. Nors darbo kontrakte yra įrašyta daug sąlygų, bet mes sau papildomai susikuriame papildomą debesį suvokiamų pažadų – nesvarbu, ar esame darbuotojo, ar darbdavio pusėje. “Tai aišku”, kad turime nueiti ekstra mylią, pasirūpinti, suprasti, prisidėti, pritarti, norėti, tobulėti… Nors nei tai aišku, nei mes dėl to tarėmės. Tačiau tokie pažadai gali egzistuoti abiejų pusių galvose, ir veikti taip, lyg tai būtų tikras pažadas, ar lyg tikras pažadas būtų buvęs sulaužytas.
O jei dar geriau pagalvoti, tai tokių įsivaizduojamų pažadų, tokių “tai aišku” yra ir ne darbe….
Suaugusiųjų santykiuose pareiga irgi gali tapti sunkių ir neigiamų išgyvenimų šaltiniu. Tyrimuose dažnai nagrinėjami atvejai, aki suaugusieji rūpinasi savo sergančiais artimaisiais vedini tik pareigos jausmo, todėl patiria daug psichologinės įtampos, rizikuoja sirgti depresija, didėja tikimybė, kad blogės santykiai šeimoje ir didės stresas. Nors juk sprendimas padarytas vertybių pagrindu- šis aspektas ilgainiui, matyt nublanksta, lyginant su kasdieniais sunkumais. O gal apie jį tiesiog nustojame galvoti?
Jei vaikai per anksti išmoksta laikytis pažadų ir įsipareigojimų – ar, grečiau, tai yra labai “susvarbizuojama” iš tėvų pusės, vaikai tampa “mažais suaugusiais”. Tam pavadinti naudojamas terminas “parentifikacija”. Tokie vaikai imasi jų amžiui ir gebėjimams netinkamų įsipareigojimų ir labai jaudinasi, jei jiems nepavyksta jų išpildyti. Deja, nesiimant sąmoningų pokyčių, tai palieka gilų ir žalojantį pėdsaką tolimesniam gyvenimui.
Man įdomu tai, kad kai mes galvojam apie pažadų sau patiems laužymą, tai apie melą negalvojam. Žinoma, negaliu kalbėti už visus, bet man nuojauta kužda, kad mes tada sakom – pritrūko valios, jėgų, aplinkybių, ko tik norim, bet negalvojam, kad galim save apgauti. Tarkim, pažadėjom kas rytą mankštintis. Jau savaitė, kaip nesimankštinam. Gal ir galvojam, “ką aš čia sau meluoju, juk nesimankštinsiu”, o gal galvojam “bet tai kad visai nėra laiko”, “šią savaitę buvo tiek daug darbų” ar “pragulėjau si gripu, kokia dar mankšta”. Ir visos jos gali būti teisingos ar nelabai, bet ne visų šių minčių analizė yra svarbiausia. Svarbiausias yra klausimas – “ir ką aš dabar su tuo darysiu?”. Nes, kaip žinia, nieko nedarant, niekas ir nepasikeičia, ir pažadas veiksmo dar negarantuoja.
Pažadai ir melas. Nors semantiškai tai du skirtingi dalykai, bet mes juos labai dažnai susiejame. Jei kažkas mums kažką pažada, bet nesilaiko pažado – mes tvirtiname, jog mums pažado davėjas melavo. Net lėtai galvodama apie tai, negaliu taip lengvai nusikratyti šios asociacijos. Tarp pažado ir jo įvykdymo nutinka laikas, gyvenimas, pokyčiai – ir tam skirtumui padengti reikia papildomų pastangų. Reikia susikaupimo ir ryžto laikytis tos prognozės, kuri tuo metu atrodė visai įmanoma. Toms pastangoms įgyvendinti reikia jėgų, kurių dėl visokių priežasčių – taip pat ir pateisinamų – galime neturėti. Todėl būtų labai vertinga įprasti sustoti tarp pažado ir pykčio dėl melo ir pasitikrinti, ar tikrai nėra kito paaiškinimo, tik tas, kad žmogus tyčia elgiasi piktybiškai.
Paaugliai, kurie turi daugiau įsipareigojimų, pasižymi geresniais santykiais su savo šeima. Paaugliai, kurie turi daugiau įsipareigojimų savo šeimai, taip pat pasižymi geresniais santykiais su savo bendraamžiais, dažniau klausia jų patarimų ir leidžia su jais daugiau laiko. Stiprus pareigos jausmas padeda užmegzti stipresnius ryšius su panašias vertybes turinčiais draugais. Tokie paaugliai taip pat geriau prisitaiko mokykloje, yra labiau motyvuoti, patiria mažiau elgesio problemų ir yra labiau patenkinti gyvenimu. Tyrėjai daro prielaidą, jog visa tai nutinka todėl, kad paaugliai dažniau paklūsta tėvų nurodymams, todėl išvengia tų klaidų, kurių galima išvengti.