Kaip bevertintumėm pažadų ir įsipareigojimų svarbą socialiniams santykiams, tyrimai rodo, jog kiekviename mūsų gyvena stiprus skeptikas – dauguma pažadų galiausiai yra įgyvendinami, bet mes 40 procentų laik neteisingai įvertiname jų įvykdymo tikimybę. Vertinimo klaidų galime išvengti (ar bent jau reikšmingai ų sumažinti), ir čia svarbus veiksnys yra suprasti, kokia yra žadančios pusės motyvacija. Man atrodo, kad apie tai galvojame kiek per mažai, ir per greitai sustojame ties kokiu nors abstrakčiu paaiškinimu. Žmonės žada, nes turi savanaudiškų tikslų (tai nebūtinai reiškia, kad tik viena pusė gaus naudos iš pažadėti veiksmo, tai dažniausiai ir būna abipusiai naudingas veiksmas), žmonės jaučia tradicijų, kitų įsipareigojimų ar moralinių normų spaudimą, arba žmonės veikia pagal savo vertybių sistemą (čia patenka ir nuoširdžiai altruistiškas elgesys) – nors veikiant pagal savo vertybes, pasitenkinimas vis tiek yra rezultatas, kad ir šalutinis.
psichologė internete ir gyvai