Month: December 2023

Tikiuosi, kad išsamiai ažvelgus rutiną ir nuotykius galime sutarti, kad tai nėra dvi priešingybės. Tai du skirtingi reiškiniai, ir abu turi savitų privalumų bei gali būti panaudojami skirtingiems tikslams pasiekti. Linkiu jums stabilaus ir atruktūruoto tikalų siekimo ir įpročių ugdymo, taip pat akiratį plečianči, malonių bei mokančių nuotykių.

Nors ir atrodo priešingai, bet adrenalinas trumpuoju metu iš tiesų padeda jaustis geriau. Adrenalino sukeliama reakcija padeda organizmui pasiruošti kovai arba sprukimui. Organizmas mobilizuojasi, todėl bejėgiškumo jausmas mažėja, o galios ir stiprybės jausmas didėja. Nuotykiai, malonūs ar ne, visada paskatina adrenalino išsiskyrimą or sukurią šį pozityvų galioa jausmą.

Nuotykių praktika sukuria ir stiprina toleranciją neapibrėžtumui. Tai ne tik geras vaistas nuo perfekcionizmo, bet ir geresnis pasirengimas ramiai ir racionaliai reaguoti į nemalonius netikėtumus, kai jie nutinka. Maloniems netikėtumams tokia tolerancija dovanoja daugiau pozityvių ir atpalaiduojančių emocijų.

Nuotykis gali padėti įveikti mus pačius ribojančius įsitikinimus, tokius kaip “niekada nebūčiau patikėjusi, kad galiu…”. Nuotykis atveria ribas – žinoma, per jas gali į vidų patekti žala, tačiau per jas taip pat galime išaugti į stipresnę, drąsesnę, šviesesnę savo versiją.

Nuotykiai gali netikėtai pastūmėti mus atpažinti savo dar neįvardintas, nesuprastas, netikėtas puses. Tvirtinu iš asmeninės patirties! Jei ne nuotykis, niekada nebūtume sau neuždavę tokio klausimo – o nuotykis padeda, lyg pažiūrėjimas į kaktą ar į alkūnę (ten, kur šiaip niekada nesimato) veidrodyje.

Nuotykiai sukuria ryškesnius prisiminimus. Šiaip bet kuri emocine įtampa nudažyta situacija sukuria ryškesnius prisiminimus, bet nuotykiai paprastai būna malonūs, spalvingi, ir prisiminimia jų gražūs. Geri prisiminimai gelbsti kai liūdna, nuobodu, skaudu, pikta – leidžia net tik nukreipti dėmesį, bet ir atsispirti į teigiamus patyrimus ir leisti siekti to, kas gyvenime yra šviesiau.

Nuotykių (būtent tų netikėtų dalykų, kurie yra malonūs ir baigiasi gerai) mums riekia, akd pažvelgtumėm į dalykus iš kito kampo. Taip, tai labai panašu į mokymąsi, ir šiek tiek kitaip, bet jeigu nuotykio nebūtų, nebūtų ir kitokio pasaulio suvokimo. Turbūt girdėjot, kad ir seniau, o kartais ir dabar yra vertinami žmonės, kurie yra daug pakeliavę – būtent dėl to platsnio požiūrio į visokius dalykus?

Svarbi nuotykio dalis yra tai, kad į nuotykius leidžiamės sąmoningai. Žinome, kad bus sunku, nepatogu, baisu, neplanuota – ir vis tiek taip darome. Žinoma, kad tikimės, jog mums viskas pavyks, niekada (na gerai, paprastai) neieškome nei skausmo, nei žalos, nei netekčių. Todėl ruošiamės, treniruojamės, tikrinamės – bet iki galo vis tiek nebūname pasiruošę. Gebėjimas sąmoningai ryžtis diskomfortui, pasiruošus tam ar ne, yra viena iš svarbiausių augimo ir mokymosi sąlygų.

Kaip keistai beskambėtų, bet leistis į nuotykius irgi reikia įpročio. Tas įprotis nedidelis – žengti pirmą žingsnį. O toliau jau bus ir nežinomybė,ir mokymosi diskomfortas, ir atradimo džiaugsmas, ir pergalės laimė. Bet žengti pirmą žingsnį reikia įprasti. Jam sunkiai padeda motyvacija, geriau baimė arba pyktis (nors jie dažnai ir stabdo). Čia, pirmame žingsnyje, matyt ir susijungia rutina ir nuotykiai. Po pirmo žingsnio gali ir nebebūti kitų, jei pavojus per didelis, gali būti ir daug kitų, jeigu nuotykiui kažkiek ruošėmės, gali būti ir visi. Bet be pirmo žingsnio nebus nė vieno sekančio.

Nuotykis ir kartu su juo ateinanti nežinomybė atsiveda kitą draugą – atvirumą galimybėms. Tai nėra paprastas jausmas, nes gana dažnai neužtikrintumas mums nepatinka, mes norime kad viskas būtų aišku ir garantuota. Bet juk mokymasis ir augimas ir vyksta būtent ten, kur dar kažko nežinome. Taip, tai diskomformtas tačiau išmokę jį toleruoti, galime gauti dovanų nuostabių dalykų.