Kaip keistai beskambėtų, bet leistis į nuotykius irgi reikia įpročio. Tas įprotis nedidelis – žengti pirmą žingsnį. O toliau jau bus ir nežinomybė,ir mokymosi diskomfortas, ir atradimo džiaugsmas, ir pergalės laimė. Bet žengti pirmą žingsnį reikia įprasti. Jam sunkiai padeda motyvacija, geriau baimė arba pyktis (nors jie dažnai ir stabdo). Čia, pirmame žingsnyje, matyt ir susijungia rutina ir nuotykiai. Po pirmo žingsnio gali ir nebebūti kitų, jei pavojus per didelis, gali būti ir daug kitų, jeigu nuotykiui kažkiek ruošėmės, gali būti ir visi. Bet be pirmo žingsnio nebus nė vieno sekančio.
psichologė internete ir gyvai