Month: June 2024

Pabaigai – valios, tokios kaip ją suvokiame, ugdymas efektyviausiai veikia tada, kai sprendimą priimame laisva valia, o ne todėl, kad vengiame bet kokių pasekmių, įskaitant ir tokių pasekmių, kai patys save baudžiame. Noriu pakartoti – baudžiant save, valia nestiprėja. Valia stiprėja renkantis.

Viename tyrime rūkantys žmonės buvo paprašyti nerūkyti prieš tyrimą (sustiprinti norą rūkyti), po to detaliai papasakoti, kaip jie jaučiasi, ir galiausiai interpretuosi seriją neutralių frazių. Po šio pratimo jų noras rūkyti buvo reikšmingai silpnesnis, negu tada, kai jie padakojo apie savo savijautą iki paskutinio pratimo.

Vadinasi, kalbant apie tai, kaip yra sunku atsilaikyti, atsilaikyti nepadeda. Padeda nukreipti dėmesį.

Viena iš keistų priemonių pastiprinti valią yra fiziniai apribojimai. Pradedant dažnai audojamu patarimu – jei norit kažką prisiminti nedaryti, ant riešu užsimaukite plaukams surišti naudojamą gumutę. Kas kartą pagalvoję, kad norėtumėte, pavyzdžiui, užkąsti arba pabraukyti telefoną, paukštelkite sau gumute per riešą – neskaudžiai, ne iš visų jėgų, bet kad pajustumėte. Įdomu tai, kad labai išsamaus mokslinio paaiškinimo tam nėra, bet yra labai daug patvirtinimų, jog praktikoje tai veikia.

Taip pat puikiai tinka nuolat tikrinti savo galimybių ribas: reguliariai iškišti nosį lauk iš savo komforto zonos, neužmiršti praktikuoti atjautą sau pačiam (o ne spausti, susiimti, prisiversti ar panašiai save bausti) ir išmokti priimti kitų žmonių pagalbą, jei dar to nedarote.

Jau aptarėme, kad valios ir savikontrolės apibrėžimai labai persipynę. Savikontrolės ugdymui labai tinka tokios praktikos: nustatyti konkrečius ir konkrečius tikslus, didelius uždavinius skaidyti į mažesnes užduotis, taip pat apsvarstyti darbą su psichinės sveikatos specialistu (psichologu, terapeutu, koučeriu ar kitu šioje srityje dirbančiu profesionalu) ir ugdyti pasirinktų jums svarbių įpročių sąrašą.

Stipri valia remiasi į stiprią psichiką. Psichikai stiprinti labai gerai tinka meditacijos praktika (išsirinkite kokią tik norite, nuo meditacijos vaikštant iki meditacijos negalvojant), pakankamas ir kokybiškas miegas (tai ypač svarbus procesas, tai nėra “tik” miegas ir nieko neveikimas!). Pagalvokite, kokie išoriniai “skaičiuokliai” (tokie, kaip prieš tai minėtos sąvaržėlės) jums gali padėti.

Gražus ir, regimai, valią stiprinantis pavyzdys, aprašytas knygoje “Atominiai įpročiai”. Jaunas pardavimų skyriaus darbuotojas kiekvieną dieną pradėdavo su dviem indais ant stalo – vienas buvo tuščias, kitame buvo 120 sąvaržėlių. Po kiekvieno skambučio jis išimdavo vieną sąvaržėlę ir perkeldavo į tuščią indą. Jis nesustodavo, kol nesibaigdavo sąvaržėlės. Jis tapo labai sėkmingu, bet moralas, matyt ne tame. Kas sakė, kad valia negali būti išorinių priemonių padedami veiksmai?… Gali.

Vienokio ar kitokio “tikėjimo” pasekmės yra platesnės, nei “tik” valia. Studentai, kurie išklausė paskaitą apie tai, jog valia yra neribota, taip pat patyrė mažiau streso, buvo geresnės nuotaikos, produktyviau paskirstė savo resursus, todėl jiems geriau sekėsi.

Įdomus tyrimas: jei tikime, kad valios turime be galo daug, tiek kiek reikia – pasiekiame aukštesnių rezultatų negu tuomet, kai esame įsitikinę, kad turim tik kažkokį iš anksto apibrėžtą valios kiekį.

Jeigu nepavyksta taip “imti ir patikėti” – pabandykite įrodyti, iš kur tai žinote? Koks rodiklis jums tai rodo? Ar nuovargis, neviltis, nesėkmė ar dar kažkas kitas jums yra įrodymas, kad neturite valios? Ar tik išmokote tai pavadinti tokiu vardu?…

Kartais valiai reikia leisti pailsėti – tai ne vienintelis būdas rasti papildomų jėgų veiksmui atlikti aba veiksmui sustabdyti. Yra tyrimų, kurie teigia, jog atjauta, dėkingumas, sveikas pasididžiavimas gali sukurti pakankamai teigiamo emocinės motyvacijos, sukelti mažiau streso, reikalauti mažiau racionalizavimo negu logika ir valia, ir netgi gali būti sėkmingesnės strategijos.