Valiai kartais reikia išorinių šaltinių – tam, kad gautų pakankamai jėgos subalansuoti impulso energijai. Tam reikia išankstinių planų, užrašų, instrukcijų ar net įsakymų. Racionaliai mąstyti intensyvių emocijų fone dažnai labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Kadangi valia nėra tik plika energija, ji yra racionalus veiksmas, jei reikia formos, jai reikia plano. Gal todėl religijos kuria, nepriklausomai viena nuo kitos įvairias taisykles ir priesakus, kurie veikia kaip tas išorinis instrukcijos šaltinis, kai sugalvoti teisingesnė ar naudingesnį elgesio būdą, yra labai sunku, arba visiškai neįmanoma.
Valia ir jos ugdymas. 5 diena
Man atrodo, kita svarbi mintis yra apie tai, kad emocijos, norai ir impulsai nėra “blogi” ar “neteisingi”, o valia nėra “gera” ar “teisinga”. Tai yra dvi labai reikalingos funkcijos, kurios veikia taip, kaip jos yra susiformavusios (čia labai stengiuosi nenaudoti “kaip yra užmanytos”). Norai ir impulsai atlieka savo savisaugos funkciją, siekia pakartoti tą elgesį, kuris yra kažkada pasiteisinęs. Jei kažkas ir yra neteisus, tai mes patys, neleidę šiai funkcijai įsitikinti, jog yra ir kitų būdų, kurie turi naudingas pasekmes. Visas savo funkcijas reikia apmokyti, joms teikiant tikslią ir pilną informaciją. Tada ir impulsas bus teisingas, tada ir nereikės jo vadinti “neteisingu”. Tada ir impulsyviai elgsimės teisingai. Sakykim, kad tokiose situacijose valia yra “mokytojas”.
Valia ir jos ugdymas. 4 diena
Tada man kyla dar daugiau klausimų – iš kur mes turime vidinės informacijos, impulsą, kuriam veikti reikia valios? Juk iš niekur niekas neatsiranda, kodėl impulsas mums liepia elgtis vienaip ar kitaip, bet valia tam prieštarauja?
Kartais tikrai esame turėję tokios patirties, kurią impulsas bando atkartoti. Kitais kartais tai yra tik daug kartų padidinta ir išplėtota savisaugos funkcija, kuri liepia geriau nedaryti nieko, arba geriau pulti ir kibti į atlapus numanomam grėsmei, kad tik situacija kuo greičiau pasibaigtų. Bet tam mes ir turime racionalų mąstymą, kad jis padiktuotų geresnį sprendimą. Jei tik jį maitiname teisinga informacija, jei tik sukonstruojame tikslų ir teisingą tikslą – valia ir gali tapti tiltu per savisaugą ir impulsą, ir nuvesti ten, kur iš tiesų norėjome.
Valia ir jos ugdymas. 3 diena
Valia, kokia forma ir kokioje situacijoje ji nepasireikštų, paprastai laikoma vertybe. Valia padeda pasirinkti racionalesnę elgesio formą, negu kad būtų diktuojama impulso. Tai gali atrodyti kaip drąsa (kai valingai peržengiame baimę) arba kaip baimė, (kai valingai susilaikome nuo agresijos). Tai gali atrodyti kaip savęs žalojimas (kai valingai darome daugiau, negu mums patogu) arba kaip neryžtingumas (kai valingai siekiame saiko). Nujaučiu, kad būtent dėl to daugiapusiškumo dėl valios kyla tiek daug klausimų… Taip pat panašu, kad “valia” labiau atstovauja racionalų iki situacijos arba situacijoje priimtą sprendimą, o ne emocijų diktuojamą impuslyvų veiksmą.