Kartais valiai reikia leisti pailsėti – tai ne vienintelis būdas rasti papildomų jėgų veiksmui atlikti aba veiksmui sustabdyti. Yra tyrimų, kurie teigia, jog atjauta, dėkingumas, sveikas pasididžiavimas gali sukurti pakankamai teigiamo emocinės motyvacijos, sukelti mažiau streso, reikalauti mažiau racionalizavimo negu logika ir valia, ir netgi gali būti sėkmingesnės strategijos.
Valia ir jos ugdymas. 20 diena.
Valia turi būti racionalus veiksmas. Apgalvotas, sąmoningas ir planuojamas. Nesilaikant tokio apribojimo, gali pasireikšti jau žinomas”John Henry” fenomenas – kai žmonės, širdingai siekdami užsibrėžtų tikslų, gali išnaudoti visus savo turimus resursus ir, kaip minimo fenomeno herojus, griūti negyvi. Valia yra jėga, kurią vertėtų taikyti ten, kur reikia, tiek, kiek reikia, atsižvelgiant į kitus norius, poreikius ir apribojimus. Gaila, bet “pasistengti dar” reiškinys niekur nedingsta. Nors jis ir turi savo privalumų, bet beatodairiškai jį taikant, gali pasirodyti, kad tai tebėra galvos daužymas į sieną.
Valia ir jos ugdymas. 19 diena.
Įdomus aspektas yra tai, ko savęs dažniau klausiame – “kodėl” ar “kaip”.
Jei dažniau klausiame “kodėl” – greičiau ir ryžtingiau pasirenkame obuolį, o ne saldainį. Jei dažniau klausiame “kaip” – laimi saldainis. Lyg priežastinių ryšių naudojimas kažkaip treniruotų tą patį raumenį, kurį naudojame valiai pasireikšti. O gal tame slypi ir treniruotės planas?