Month: August 2023

Bet kokių, o taip pat ir psichosomatinių sunkumų atveju dažna patariama ieškoti supratingų, šiltų, palaikančių žmonų kompanijos. Dažnai tai būna šeima ar draugai, tačiau giminystės ryšys ar fizinis artumas dar negarantuoja, kad žmogus bus kantrus, nevertins ir neteis. Čia svarbu, kad būtumėt išklausyti, suprasti (tai nereikalauja pritarti jūsų būsenai, bet suprasti vis tiek galima), kartais taiklus patarimas taip pat labai padeda. Galiausiai, pokalbiai su kitais neblogai nukreipia dėmesį nuos avo rūpesčių ir leidžia bent trumpam nuo jų pailsėti.

Patiriant psichosomatinį skausmą, nuskausminantys vaistai paprastai nepadeda – nes jie veikia fizinius skausmo receptorius, kurie šiuo atveju nėra veikiami – skausmo pojūtis sukuriamas galvos smegenyse. Tai ir neblogas būdas atskirti skausmo prigimtį. Tačiau visada gera mintis apsvarstyti kitokią skausmo prigimtį.

NIekada nereikėtų numeoti ranka į bet kokią psichoterapijso rūšį. Kognityvinė elgesio terapija daugiau padeda dorotis su pačiais simptomais, moko dorotis su stresu, spręsti problemas ir panašiai. Bet jei vidinė savigyna labai stipri, visai vertėtų apsvarstyti kitas rūšis – psichodinaminę, geštalto ar humanistinę, Tiesą sakant, gal net ne paradigma čia svarbi, o asmeninis ryšys su konkrečiu terapeutu. Jei atrodo, kad kažkas ne taip, visada geriausia mintis yra pabandyti pas kitą žmogų, nes terapeuto asmenybė yra ir jo darbo įrankis, ir kitas žmogus gal tiesiog bus tas, su kuriuo ryšys atsiras.

Man labai patinka ir patarimas mažinti stimuliuojančių medžiagų kiekį, tame tarpe kofeiną ir nikotiną. Stimuliuojančios medžiagos prisideda prie aktyvios, taip pat dažnai – stresinės, nerimastingos būsenos palaikymo, dėmesį nukreipia į kitus dalykus, todėl prisideda prie esminių priežasčių, kurios sukelia psichosomatinius simptomus, slėpimo ir taip nepadeda jų mažinti. Tai gal ir neatrodo tesiogiai susiję, bet man skamba labai logiškai.

Labai svarbus metodas, kurio reikia nepriklausomai nuo to, kuriuo konkrečiai psichosomatiniu simptomu skundžiatės – priimti simptomus kaip tikrus ir svarbius. Smegenys nemoka meluoti, Jei jos turi priežastį, jos generuoja atitinkamus signalus, sukelia reakcijas, ir jos yra tikros. Niekas niekada (išskyrus visiškai mažą saujelę jogų) nemoka sau tyčia, sąmoningai sukelti skausmo, bėrimų, dusimo ar kitų simptomų. Net kokiais nors svarbiais ar klastingais tikslais. Todėl tikrai nėra prasmės suklasifikuoti pojūčius kaip “ai, čia tik galvoje” ir “reikia pakentėti”. Dar ir todėl, kad tokia nuostata nenuves pas psichoterapeutą, kuris tikrai gali padėti padėti ištaisyti.

Dar vienas bendro pobūdžio patarimas, kuris gali labai produktyviai padėti vaduojantis nuo psichosomatinių simptomų – streso valdymas. Čia dažniausi patarimai yra mokymasis geriau planuoti laiką, sveikos gyvensenos pagrindai, dėmesingumo ir meditacijos mokymasis, relaksacija, socialinių santykių kūrimas ir stiprinimas (neatmetant ir teigiamo oksitocino poveikio, kuris yra visiškai cheminis, ir labai svarbus bendravimo rezultatas), psichoaktyvių medžiagų (dažniausiai kofeino ir alkoholio) ribojimas, mokymasis nustatyti ir išlaikyti ribas, įvairių hobių ir malonių ar prasmingų laisvalaikio veiklų atradimas, mokymasis spręsti problemas, porivydaus mąstymo pagrindai (ne, tai nėra viso saldinimas ir realybės ignoravimas), humoro jausmo stiprinimas, dienoraščiai, fizinis katyvumas, kvėpavimo pratimai.

Atrodo, kaip visas kursas 🙂

Kita dažna rekomendacija yra relaksacijos pratimai:

• kvėpavimo pratimai (daugiau dėmesio skiriant iškvėpimo ir kvėpavimo sulaikymo fazėms),
• progresyviniai raumenų atpalaidavimo pratimai (pradedant nuo veido ir kaklo, raumenys pakaitomis tai sutraukiami, tai atpalaiduojami),
• meditacija,
• vaizduotės pratimai – kai įsivaizduojama rami, maloni aplinka, tyrinėjamos jos detalės
• autogeninė treniruotė,
• bio grįžtamasis ryšys
• joga
• tai či
• aromaterapija
• muzikos klausymasis.

Nėra vieno geriausio relaksacijos būdo, tai gana individualu, todėl verta šiek tiek paeksperimentuoti ir rasti jums tinkamiausią būdą.

Psichosomatinių simptomų gydymas nėra labai tiesus šviesus, kaip žingsnis nuo A iki B. Gal greičiau nuo A iki C, ant net D. Ir kai kuriuos nežinomuosius kartais tenka peržengti. Todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad siūlomi metodai nesusiję, netinkami, net nesąmonė.

Kognityvinė elgesio terapija siūloma, turbūt, dažniausiai. Tai labai praktiška, į greitus pokyčius orientuota terapijos rūšis, tačiau tai nereiškia, kad ji nesprendžia giluminių problemų. Paprastai darbas vyksta “sluoksniais” – sprendžiame tai, kas dabar yra prieinama, “matosi” – o kai čia padėtis stabilizuojasi, papratai “išnyra” kiti klausimai.

Paprastai sakoma, kad kognityvinė elgesio terapija padeda išmokti naujų patiriamų sunkumų sprendimo būdų, nes pasiūlo gilesnį ir išsamesnį suvokimą apie savo būsenas ir galimas jų priežastis.

Psichosomatinių simptomų tarpe yra ir nuovargis – stiprus, kitomis fiziologinėmis priežastimis nepaaiškinamas nuovargis. Ne skausmas, ne dusulys, bet kitokia forma pasireiškiantis simptomas. Žiūrint labai psichoanalitiškai – tai savigynos reakcija, kuri “pateisina” neveikimą situacijose, kurios yra vertinamos kaip grėsmingos. Ar vertinimas teisingas, pamatuotas, laiku ir vietoje – visa tai atskiri klausimai.

Astma šiaip jau yra aštri organizmo imuninė reakcija į ore esančias dirginančias medžiagas, dažnai siejama su alergija. Tačiau yra ir vadinama “emocinė astma”, kai psichologiniai veiksniai sukelia arba paryškina astmai būdingus simptomus – visų pirma dusulį. Kodėl psichologiniai toksinai vertinami kaip toksinai – klausimas geras, bet koks atsakymas bebūtų, jis tikrai rodo ir labai tvirtą psichikos ir fizinio kūno ryšį. Viskas yra vienos sistemos dalys.