Gerai būtų pradėti mokytis ir vis tobulėti atskiriant pyktį ir ryžtą, užtikrintumą, valią. Daug situacijų galima išspręsti nelaukiant, kol sukils pyktis – bet elgiantis užtikrintai. Dažnai užtenka tvirto “taip” arba “ne”. Nesakau, kad tai panacėja, bet verta neužmiršti ir to.
Pyktis. 30 diena.
Psichoterapija, žinoma, taip pat padeda mokytis valdyti pyktį. Vien jau tai, kad galite kažkam “be stabdžių” papasakoti dėl ko, kaip ir kiek pykstate, jau veikia atpalaiduojančiai – o tada jau gerokai lengviau rasti būdų ir tai suvaldyti. Pagalvokite, kokiose situacijose ir kaip jūsų pyktis pasireiškia, kodėl tai jums trukdo gyventi – ir orientuokitės į būdus keisti jūsų elgesį taip, kad pyktis jums padėtų, o ne trukdytų. Kognityvinė elgesio terapija, nuosekliai vykdant sutartus namų darbus, gali padėti pakeisti esamą situaciją per vidutiniškai 8-10 savaičių.
Pyktis. 29 diena.
Taip pat galite pabandyti rasti alternatyvas. Gal jums nebūtina dirbti būtent su šituo žmogumi, lankytis būtent pas šitą gydytoją, pirkti būtent šitoje parduotuvėje ar važiuoti būtent šituo keliu. Rinkitės kitą. Tai nebus pralaimėjimas, jūs kaip tik laimėsite stabilumą ir ramybę.
Pyktis. 28 diena.
Atstumas erdvėje. Jei jums kažkas kelia susierzinimą, ir galite išvengti akistatos su šituo trigeriu – venkite. Tai nebūtinai vienintelis ar geriausias sprendimo būdas, bet tikiu, kad gali būti situacijų, kur ir jis bus tinkamas. Pavyzdžiui, jei jus erzina nesutvarkytas vaiko kambarys – uždarykite duris.
Pyktis. 27 diena.
Verta pastebėti ir tokius aspektus, kaip laikas. Gal dažniausiai pykstate vakare – vadinasi, galite būti per daug pavargę, ir nebeturėti jėgų normaliai priimti gyvenimo iššūkius. Pabandykite svarbius klausimus aptarinėti kitu metu, kai jaučiatės labiau pailsėję.
Pyktis. 26 diena.
Pykčiui nukreipti visai gerai gali padėti ir aplinkos pakeitimas. Kartais galite jaustis įstrigę, pakliuvę į spąstus, įklimpę – ir noras išsivaduoti iš šios būsenos pasireiškia kaip pyktis. Todėl dienomis, kai numatote turėti daug įtampą keliančios veiklos – suplanuokite ir pertraukas. Būtent tada, kai joms nėra laiko, laiko jos rasti yra svarbiausia. Pavyzdžiui, nustatykite taisyklę – “kai mama pareina namo, pirmas 15 minučių niekas jos nekalbina, nebent dega namai”. Po trumpos pertraukos mama jau gali būti pasiruošusi išklausyti visus vaikų klausimus ir prašymus neužsiliepsnodama iš pykčio.
Pyktis. 25 diena.
Stipriai pykstantys žmonės dažnai galvoja, kad viskas turi būti taip, kaip jiems atrodo, kaip jie nori, kad jie morališkai yra teisūs. Tokią akimirką gali padėti įsivaizdavimas, kad esu dievas ar deivė, aukščiausias valdovas, kuris ar kuri valdo gatves, parduotuves, biurą, ir kad visi turi paklusti. Į save nukreiptas humoras gali irgi padėti įvertinti situaciją kitaip, tiesiog pasijuokti iš problemos, ar bent jau padaryti trumpą pertrauką tam, kad su problema dorotis konstruktyviau. Ciniškas ar sarkastiškas humoras nepadės, tai bus tik dar viena humoro forma.
Pyktis. 24 diena.
Galite pabandyti juokauti. Paprastas, nuoširdus juokelis gali nuimti įtampą ir labiau subalansuoti visą situaciją. Jei pykčio akimirką kažką pavadinate vienu ar kitu vardu – stabtelkite ir pabandykite įsivaizduoti, kaip tai atrodytų iš tiesų – kaip tas jūsų “bestuburis” kolega sėdi prie stalo, kalba telefonu, vaikšto į susitikimus. Pabandykite nupiešti tai, ką įsivaizduojate.
Ridiculus!
Pyktis. 23 diena
Kai jus kritikuoja – labai natūralu nusiteikti gynybiškai. Bet tai nereiškia, kad reikia iš karto imtis aktyvių puolimo veiksmų. Išklausykite, ką reiškia jums sakomi žodžiai. Gal jums juos tariantis žmogus jaučiasi nemylimas ir apleistas. Gal reikės daug kantraus klausinėjimo, erdvės, laiko – tačiau bet kokiu atveju tai geriau, nei leisti jūsų ar jūsų partnerio pykčiui išmušti pokalbį iš vėžių. Dažnai tai, nuo ko pokalbis prasidėjo, – ir kuo jis piktai baigėsi būna du skirtingi dalykai, o pradinis klausimas taip ir lieka nei atsakytas, nei išspręstas.
Pyktis. 22 diena.
Įsiklausykite į tai, į ką remiasi pyktis. Gal jums reikia daugiau laisvės ir erdvės, o jūsų partneris nori daugiau ryšio ir artumo? Gal ieškodami tinkamos pusiausvyros ir kompromiso, ir aptardami, ką kažkas reiškia, ir ko nereiškia, rasite būdų nesipykti iš viso?