Man atrodo, kita svarbi mintis yra apie tai, kad emocijos, norai ir impulsai nėra “blogi” ar “neteisingi”, o valia nėra “gera” ar “teisinga”. Tai yra dvi labai reikalingos funkcijos, kurios veikia taip, kaip jos yra susiformavusios (čia labai stengiuosi nenaudoti “kaip yra užmanytos”). Norai ir impulsai atlieka savo savisaugos funkciją, siekia pakartoti tą elgesį, kuris yra kažkada pasiteisinęs. Jei kažkas ir yra neteisus, tai mes patys, neleidę šiai funkcijai įsitikinti, jog yra ir kitų būdų, kurie turi naudingas pasekmes. Visas savo funkcijas reikia apmokyti, joms teikiant tikslią ir pilną informaciją. Tada ir impulsas bus teisingas, tada ir nereikės jo vadinti “neteisingu”. Tada ir impulsyviai elgsimės teisingai. Sakykim, kad tokiose situacijose valia yra “mokytojas”.