Dar vienas dalykas, trukdantis priimti kitų žmonių klaidas – noras keršyti. Jis visų pirma paremtas noru kažką galėti, noru veikti, nori pasijusti galinčiu pakeisti tolimesnė įvykių eigą. Noras geras, bet priemonės netinkamos ir veda į netinkamą rezultatą. Sulaukęs audringos ir gal net agresyvios reakcijos, žmogus praleis progą pasimokti, todėl situacija niekaip nepagerės. Taip “išsiliejusiam” žmogui irgi nepagerės, stiprus įsiaudrinimas yra stiprus stresas. Produktyvesnis būdas būtų teisingai įvertinti geriausią sprendimą ir jį vykdyti (pvz. kompensuoti dėl klaidos patirtus nepatogumus), nes kerštas, kaip taisyklė, nesprendžia nieko.
psichologė internete ir gyvai