Carl Rogers’as siūlo besąlyginį teigiamą požiūrį į save, sąvoką labai panašią į atjautą sau. Albert Ellis naudoja besąlyginio savęs priėmimo sąvoką. Maryhelen Snyder kalba apie vidinį empatą, kuris su smalsumu ir atjauta tiria savo patirtis. Ann Weiser Cornell – apie švelnų, laisvą santykį su visomis savo asmenybės dalimis, Judith Jordan – apie empatijos sau jausmą, kuris apima priėmimą, rūpestį ir empatiją sau. Bandymų apibrėžti atjautą sau yra nemažai, ir turbūt visi jie atspindi skirtingus ir reikalingus apibrėžimo aspektus.
Atjauta sau nuo savigailos skiriasi tuo, kad savęs gailintis žmogus jaučiasi situacijoje auka ir neturinčiu kompetencijos ar pasitikėjimo savimi, kad susidorotų su sunkia padėtimi.