Nuolatinis galvojimas apie “kas jeigu” išlaiko dėmesį, fiksuotą į nerimastingų scenarijų vystymą (dažniausiai neplanuojant produktyvaus jų sprendimo). To paties dėmesio mes negalime skirti dabarčiai, kuri dažniausiai nėra nei tokia grėsminga, nei tokia nelaiminga. į įvariius dabarties įvykius reaguojame tokiame, kontekste, kuriame praleidžiame daugiausiai laiko – nerimastingos ateities kontekste. O tai jau yra santykinai ramiai ir laimingai realybei neadekvati reakcija.
Tačiau bandymas nesijaudinti nėra toks jau paprastas uždavinys. Nerimastingų minčių tiesiog nutildyti neišeina, jos gimsta spontaniškai, o aktyvus bandymas jas slopinti dažniausiai jas tik skatina. Toliau patyrinėsim, ką galima daryti.