Rutina ypač svarbi, kai sprendžiame sudėtingesnius savo gyvenimo iššūkius – vaduojamės iš priklausomybių, bandome gyventi su stipriai išreikštu bipoliniu sutrikimu, ar, iš tiesų – su bet kokiu sunkumu, kurį galime tik kontroliuoti, bet ne išspręsti. Rutina tampa armatūra, kopėčiomis, į kurias galima atsiremti sunkesnę akimirką ir pailsėti iki sekančio žingsnio. Kasdieniai uždaviniai, padalinti mažais gabaliukais, nekelia nei grėsmės, nei spaudimo. Žinoma, rutina turi būti pritaikyta konkrečiam žmogui, konkrečiose sąlygose, turinčiam konkrečius resursus. Bet ji visada gali būti pritaikyta, ir ji visada suveiks teigiamai.
Rutina ir progresas. 21 diena.
Gal tai neatrodo labai akivaizdu, bet rutina padeda pasigaminti laiko ir erdvės kišenių laimei. Jei vadovaujamės taisykle, kad pirmiausiai kaunamės su nerimo šaltiniais, tai pradedame sieti savo sėkmės vertinimą su tuo, kiek tų nerimo šaltinių įveikėme. Bet įveikus nerimą, pasidaro tik nebebaisu. Tai dar nereiškia, kad tapome laimingi. O laimę atneša kiti dalykai – ir jei jiems savo rutinose rasime vietos, jie puikiai savo darbą atliks.
Rutina ir progresas. 20 diena.
Ir rutina, ir progreso įrodymai mažina bendrą streso lygį. Tai susiję su pagrindine streso funkcija – dirbti radaru ir padėti dorotis su nenumatytomis, taip pat grėsmingomis ir sunkiomis aplinkybėmis. Kai mes žinome kas, kaip ir kada bus – mums streso funkcija nereikalinga. Žinoma, šiek tiek streso padeda pasiekti geresnius rezultatus, bet juk mums reikia ne maksimalių pasiekimų, o užtikrinti pakartojimą. Todėl ačiū, tegul stresas pamiega pavėsyje, o mes dėliosime žingsnį po žingsnio rutinos takeliu.