Rutina ypač svarbi, kai sprendžiame sudėtingesnius savo gyvenimo iššūkius – vaduojamės iš priklausomybių, bandome gyventi su stipriai išreikštu bipoliniu sutrikimu, ar, iš tiesų – su bet kokiu sunkumu, kurį galime tik kontroliuoti, bet ne išspręsti. Rutina tampa armatūra, kopėčiomis, į kurias galima atsiremti sunkesnę akimirką ir pailsėti iki sekančio žingsnio. Kasdieniai uždaviniai, padalinti mažais gabaliukais, nekelia nei grėsmės, nei spaudimo. Žinoma, rutina turi būti pritaikyta konkrečiam žmogui, konkrečiose sąlygose, turinčiam konkrečius resursus. Bet ji visada gali būti pritaikyta, ir ji visada suveiks teigiamai.