Siekiant didelių tikslų, paprastai reikia daug pastangų, atsiranda įvairių nuovargio ženklų, kyla noras viską pamesti ir nuleisti rankas. Rutina r pagrindinė pagalba – dėl susiformavusių įpročių, gebėjimo gerai prognozuoti rutinos eigą ir rezultatus, jau įgytos patirties atsiranda tikėjimas, kad sekantis žingsnis bus įveikiamas, pasitikėjimas savimi, ramybės jausmas. Dideli ir ilgi darbai nėra varomi motyvacijos, ambicijos ar kitų gaivališkų jėgų – dideli darbai yra varomi didesnių ar mažesnių įpročių ir rutinų.
Rutina ir progresas. 8 diena
Tikslas tikslui nelygu. Vieni tikslai yra “nuėjau-padariau” tipo, kurie nereikalauja jokių pakartotinių veiksmų. Dažniausiai apie juos ir negalvojame – nueiname ir padarome.
Kiti tikslai reikalauja auginti gebėjimus, patirtį, žinias – nėra taip lengvai pasiekiami. Bet jie ir yra labiau norimi ir pageidaujami. Bėda prasideda, kai kažkodėl sugalvojame, kad tokiam tikslui pasiekti mums užteks to paties – nueiti ir padaryti.
Taip augimas nevyksta – augimui reikia sluoksnių, reikia palaipsninių veiksmų, reikia pakartojimų. Štai čia rutina ir tampa pagrindiniu įrankiu – jei kasdien paaugsime po kruopą, po mėnesio turėsime jau reikšmingą saują. Jei paaugsime tik tada, kai tam bus tinkama nuotaika – tai po mėnesio turėsime kelias kruopas.