psichologė internete ir gyvai
Svarbu nepamiršti, kad utinops gali būti ir nesveikos, ir jos gali užimti svarbių ir sveikų rutinų vietą jūsų gyvenime. Pavyzdžiui, rutina sėdėti ir skrolinti prieš miegą. Arba rutina žiūrėti į ekraną, kol užmiegam. Arba rutina iki pietų “nerasti sau vietos” nesiimant jokio reikšmingesnio darbo. Savo rutinas verta žinoti, užsirašyti, ir padalinti į sveikas ir stiprintinas – ir nesveikas ir naikintinas.
Rutinos nyksta, joms skiriamą laiką ir dėmesį atiduodant naujoms rutinoms.
Vienas iš didžiausių trukdžių, apie kuriuos reikia pagalvoti – įvairūs dėmesio vagys. Netikėti atsitiktinumai, nesklandumai, nesuplanuoti pasikeitimai – ir atrodo, kad “viskas”. Todėl metame savo rutinos bėgius, ir imame ieškoti kito kelio, nes rutina “neveikia”. Bet rutina veikia tik tada, kai mes ja naudojamės… Pagrindinis pažadas sau, kurio reikia kiekvienai rutinai – kad KAI (jokiu būdu ne JEI, nes tai būtinai nutiks) kažkas jus išmus iš bėgių, tai pirma įmanoma progra grįšite atgal. Tai nereikš nei nesėkmės, nei silpnumo, nei nieko kito – tai tik reikš, kad nutko tai, kas ir turėjo nutikti. Ir reakcija čia reikalinga viena – varom toliau.
Tyrimai sako, jog laikas, skirtas rutininei veiklai, atrodo trumpesnis, nei laikas, skirtas naujai, neįprastai veiklai. Viena iš įsivaizduojamų kliūčių įvairiems įpročiams ugdyti yra apie tai, kad tai truks begalybę laiko. Štai būtent taip ir nebus – riedant rutinos “bėgiais”, net nepastebėsit, kaip laikas švilps pro šalį.
Rutinas verta įsivaizduoti kaip kopėčias žaidime “Gyvatės ir kopėčios”. Rutina nebūtinai turi trukti visą gyvenimą, bet ji padeda greičiau palypėti aukščiau. Žinoma, galima eiti ir kitaip, “po vieną langelį”, ar netgi tikėtis išmesti keturiasdešimt du (nors daugiausiai ant kauliuko yra tik šeši…), bet galiausiai lieka tik apgailestauti, kad jau galėjote metus kasdien daryti jogą, o realiai dar vis ruošiatės.
