Rutina ir progresas. 17 diena

Rutinai formuotis trukdo ir stresas. Stresinėje būsenoje didelę dalį savo resursų atiduodame streso palaikymui, todėl nesame tokie produktyvūs, kaip būdami ramesni. Nereikia apsigauti, stresas produktyviam darbui yra reikalingas, bet pernelyg stiprus stresas vagia jėgas ir dėmesį. Stresas, ar greičiau jo sudėtinė dalis, taip pat verčia nuolat skanuoti aplinką, dairantis galimų grėsmių. Daugiau tikimybių, kad dėmesys kažkur nukryps, kad imsimės atsitiktinių veiksmų, ir reikalingas pakartojimas neįvyks.

Rutina ir progresas. 16 diena.

Kas gali trukdyti formuotis rutinai? Viena priežastis – per daug aukšti reikalavimai sau, per daug užimta dienotvarkė, per daug tankus darbų sąrašas. Teisingai prognozuoti būsimo darbo trukmę yra įgūdis, kurį reikia treniruoti – vadinasi, leisti sau nepataikyti, tikslintis (o ne graužtis), bandyti remiantis ką tik įgyta patirtimi suprognozuoti realistiškesnę trukmę. Tada, kai jau mokam suplanuoti tiek darbų, kiek dienoje tam skiriame laiko, galime tikėtis, kad sėkmingai kartosime tai, kas numatyta rutinoje. Tai tikrai nėra paprasta. Blogiausia, ką galime daryti – tai save graužti už tai, kad kažko nespėjome ir nuodyti dirvą, kurioje šiaip jau galėtų augti geri įpročiai.