Kai didžioji dalis sekos yra rutina, ir maža jos uodegėlė – progresas, tai gal ir kyla jausmas, kad progreso yra mažai. Labai svarbu šią mintį pagauti ir sustabdyti. Ne tame esmė, kiek daug progreso per vieną žingsnį padaryta. Svarbu, kad jis būtų sistemingas, ir “paklojamas” ant tinkamų ir stiprinamų įgūdžių pamato. Jei progreso bus daug per vieną žingsnį, sudeginsime pr daug jėgų ir pradės atrodyti, kad “netekome motyvacijos”. Tuo tarpu svarbiausia klaida buvo “užsiplėšti”. Pakartoti, ką žinau, ir padaryti trupinėlį daugiau – ilgalaikis progresas atrodo būtent taip.
Rutina ir progresas. 4 diena.
Jeigu kyla mintis, kad rutina ir progresas yra du skirtingi dalykai – visada verta vizualizuoti piramidę. Pirmas sluoksnis, pagrindas – atrodo niekur nepakilom. Antras, trečias, dešimtas. Gal jau kažkiek ir yra, nors klojam vienodą sluoksnį po sluoksnio. Kiekvienas pakartojimas atlikimą daro vis paprastesnį, nes mokomės ir stiprėjame, todėl kas kartą galime padaryti vis geriau, daugiau, aukščiau. Bet šių pakartojimų neatsirastų erdvės geresniam atlikimui.