Kai didžioji dalis sekos yra rutina, ir maža jos uodegėlė – progresas, tai gal ir kyla jausmas, kad progreso yra mažai. Labai svarbu šią mintį pagauti ir sustabdyti. Ne tame esmė, kiek daug progreso per vieną žingsnį padaryta. Svarbu, kad jis būtų sistemingas, ir “paklojamas” ant tinkamų ir stiprinamų įgūdžių pamato. Jei progreso bus daug per vieną žingsnį, sudeginsime pr daug jėgų ir pradės atrodyti, kad “netekome motyvacijos”. Tuo tarpu svarbiausia klaida buvo “užsiplėšti”. Pakartoti, ką žinau, ir padaryti trupinėlį daugiau – ilgalaikis progresas atrodo būtent taip.
psichologė internete ir gyvai