Mano dėmesį patraukė ir tokia mintis: meilei sau ugdyti padeda ir ritualai. Skirtingai nuo įpročių, kurie irgi yra reguliariai atliekami veiksmai ar jų sekos – ritualas yra sąmoningai atliekami veiksmai, kuriems priskiriama specifinė prasmė. Ritualai, skirti savo poreikiams, fizinei ar psichologinei gerovei (labai noriu pridurti – ne palepinimui, kuris dažniausiai yra trokštamas tikslas iš nuobodulio!), sau reikšmingiems tikslams yra vienas iš geriausių “laiko sau” ar meilės sau formų.
Pasilepinimas man vis kliūna, nes tai tas pats, kaip liūdint gerti alkoholį. Labai paviršutiniškai žiūrint padeda, bet nei liūdesio priežasčių sprendžia, nei padeda jį išgyventi, nei malonumas vaiko nuobodulį. Nuobodu tada, kai neturime ką` įdomaus veikti – tai to ir reikėtų ieškoti, irvargu ar kada tradicinės pasilepinimo veiklos yra kažkas, kas sprendžia nuobodulį.