Month: October 2023

Valdant pyktį labai svarbu įsitikinti, kad komunikacija yra aiški ir tinkama. Pikti žmonės dažnai daro skubotas išvadas ir elgiasi remdamiesi jomis. jei jau įsitraukėte į piktą ginčą – labai gera mintis bandyti sulėtinti tempą, daryti pertraukas, nesakyti pirmo į galvą šovusio dalyko, atidžiai klausytis pašnekovo ir atsakyti neskubant.

Kartais pyktį sukelia labai tikros ir neišvengiamos problemos. Ne visas pyktis yra nepageidautinas ir valdytinas. Kartais pyktis tikrai yra tinkama reakcija. Mūsų kultūra mums sako, kad kiekvienai problemai yra sprendimas- ir kai sprendimo nerandame, mus apima nusivylimas ir susierzinimas. Todėl tokioje situacijoje geriau dėmesį sutelkti ne į sprendimą kaip galutinį rezultatą, bet į sprendimo procesą.

Logika nugali pyktį. Priminkite sau, kad pasaulis nėra nusiteikęs prieš jus (tai nelogiška), jums tiesiog čia ir dabar kažkas nesiseka. Stenkitės kartoti tai kiekvieną kartą, kai jus apima pyktis – tai treniruojamas įgūdis, ir jis su laiku stiprės.
Pykdami žmonės reikalauja visokių dalykų – teisingumo, sąžiningumo, pripažinimo, pritarimo. Mes visi norime tokių dalykų, bet kai kuriems žmonėms tai yra ne tik noras, bet ir reikalavimas. Kai reikalavimas neišpildomas, nusivylimas virsta pykčiu. Terapijos metu žmonės mokomi pakeisti reikalavimus norais. Neišpildytas noras sukelia nusivylimą, nuoskaudą, neišpildytas reikalavimas – pyktį. Kai kurie žmonės naudoja pyktį tik tam, kad nejaustų skausmo – tik tai nereiškia, kad taip pavyksta išvengti skausmo.

Atsargiai naudokite žodžius “visada” ir “niekada” (“šita prakeikta mašina niekada neveikia, kai reikia!”). Tai negali būti tikslu, reiškiniai iš esmės nebūna universalūs. Tačiau tokie žodžiai puikiai kaitina jūsų pyktį, pateisina jį ir įtvirtina mintį, jog sprendimo nėra. Jie taip pat atsumia žmones, kurie galbūt turėjo ketinimą jums padėti. Pyktis jums nepadės – jis neišspręs problemos, r jis nepadės pasijusti geriau. Tiesą sakant, pyktis gali pabloginti jūsų savijautą.

Kitas efektyvus pykčio valdymo būdas – kognityvinis restruktūrizavimas, arba minčių pertvarkymas. Pikti žmonės dažnai labai vaizdingai keikiasi, barasi ir kitokiais spalvingais būdais reiškia savo vidines mintis. Pykstant labai lengva iš musės išpūsti dramblį.
Pabandykite savo piktas mintis pakeisti racionalesnėmis. Vietoj “viskas yra siaubinga, viskas prarasta, dabar galas” sakykite sau “esu tikrai nusivylusi, normalu, kad taip jaučiuosi, bet tai ne pasaulio pabaiga, ir tik pykti ir nieko nedaryti nepadės situacijos išspręsti”.

Gerai ir produktyviai valdyti pyktį padeda relaksacija, pavyzdžiui kvėpavimo arba vaizduotės pratimai. Relaksacijos įgūdžiai yra treniruojami, atliekant juos sistemingai, jie gali padėti labai greitai ir giliai atsipalaiduoti. Besibarančiose porose tai gali būti labai vertinga praktika abiems.
Ką galite išbandyti:

• kvėpuokite giliai (bet ne greitai), uždėkite ranką ant pilvo, kad pajustumėte, kaip įkvepiate ir iškvepiate. Įsivaizduokite, kad įkvepiate iki pilvo ir iškvepiate iš pilvo.
• Lėtai mintyse kartokite kokią nors frazę, pavyzdžiui “Aš rami”, “ramiai”, “viskas gerai”.
• Įsivaizduokite kokį nors jums malonų ir atpalaiduojantį vaizdą (nesusijusį su situacija). Aš paprastai įsivaizduoju lieptą prie ežero auštant.
• Jei turite galimybę – lėta ir ramiai ištepkite didžiuosius raumenis ar tiesiog atlikite tempimo pratimų.
• Mokykitės taikyti atsipalaidavimo pratimus situacijose, kai pykstat.

Ar gera mintis pyktį tiesiog “išlieti”? Čia yra daug “žvaigždučių”, priklauso nuo to, ką turite omenyje. Leisti sau agresyviai elgtis nėra veiksminga taktika nei pačiam pykstančiam, nei aplinkiniams. naujausi tyrimai rodo, kad agresyvus elgesys pyktį dar labiau kaitina. Todėl dauguma pykčio valdymo strategijų yra orientuotos į pykčio trigerių atpažinimą ir planavimo, kaip elgtis produktyviausiu įmanomu būdu, kai toks trigeris ištinka.

Greitai supykstantys žmonės paprastai prastai toleruoja nusivylimą. Tai ir viena iš įveikos strategijų – atsparumą galima treniruoti. Tokie žmonės dažnai turi ir įsitikinimą, kad jie negali, neturėtų būti nusivylę, patirti nepatogumų ar būti suerzinti. Jie negali dorotis su neapibrėžtumais ir ypač stipriai susierzina, jei patiria kokią nors neteisybę, pavyzdžiui jei kažkas pataiso nedidelę jų klaidą.
Priežasčių gali būti ir įgimtų (stipriau veikiantis pykčio mechanizmas). Tačiau priežastys gali būti ir išmoktos – paprastai mes esame mokomi, kad pykti iš viso negalima, todėl retai esame mokomi tinkamų pykčio išraiškos formų. Suaugę pikti žmonės dažnai užauga daug įtampų, chaoso patiriančios šeimose, kurių nariai nemoka tinkamai reikšti savo emocijų.

Kalbant apie “piktometrus”, ne visi žmonės iš prigimties vienodai rodo tokį pat pykčio lygį. Kai kurie žmonės tikrai pyksta intensyviau ir labiau matomai – kiti daugiau slepia viduje, nors iš tiesų pyksta taip pat smarkiai. Vienas gali šaukti ir mojuoti rankomis, kitas – vos matomai sukąsti dantis. O pyktis gali būti toks pat. Ir netinkamai išreikštas, jums gali daryti tokią pat žalą. Todėl negalvokite, kad jei jau nešaukiate, tai jums nereikia kontroliuoti savo pykčio.

Ar pykstat per daug? Spėju nujaučiat, kad čia nėra jokio objektyvaus atsakymo, kaip ir nebūna jokių “piktometrų”. Konkrečioje situacijoje, konkretiems žmonėms pykčio reakcijos gali būti per daug, per mažai ar kaip tik “pats tas”. Pykčio apraiškos gali gerinti situaciją – to, pavyzdžiui, labai reikia nustatant ribas – kaip energijos drąsai, ne kaip agresyvaus ir nuodingo protrūkio. Bet pykčio apraiškos gali ir bloginti situaciją – tada ir reikia pykčio valdymo. Taigi, jei turit problemų su pykčiu – greičiausiai tai jau žinote, ir nereikia atidėlioti jų sprendimo tik todėl, kad ieškote tinkamo “piktometro”, arba atkakliai kartojate, kad tai “nieko tokio”.