Month: March 2023

Atjautą sau stiprinti padeda situacijos įvertinimas iš kitos perspektyvos. Jei jūsų draugas ar draugė (ar kitas mėgstamas ar mylimas žmogus) atsidurtų tokioje padėtyje, kaip atsidūrėte jūs – ką jūs jai ar jam sakytumėte? Kaip jaustumėtės? Kokios mintys kiltų? Tada savo vaizduotėje draugą ar draugę pakeiskite savimi – ir pabandykite savo atžvilgiu pakartoti tas pačias mintis, emocijas ir veiksmus. Nes kodėl su savimi turėtumėte elgtis kitaip, negu su tokioje pat padėtyje atsidūrusiu jūsų mėgstamu žmogumi?

Savigaila (self-pity) dažniausiai koncentruota į patį savigailą patiriantį asmenį, tačiau šiame jausme yra ir stiprus tarpasmeninis komponentas – savigailą patiriantis asmuo gali išgyventi ne tik stiprų vienatvės jausmą, bet taip pat ir pavydą, kaltę, pyktį, priešiškumą kitų žmonių atžvilgiu. Savigailą jaučiantys žmonės taip pat dažnia atmeta kitų žmonių išsakomą kritiką, neįstengia savikritiškai žvelgti į save ir dėl susidariusios padėties kaltina išorines jėgas – bendrą nesisekimą ar piktavališkus kitų žmonių veiksmus.

Vienas iš klausimynų, kuris matuoja atjautą sau, vertina tokias savybių poras – tai irgi gali padėti apibrėžti, apie ką kalbame:

• Gerumas sau ar savęs teisimas?
• Bendražmogiškumas ar individualumas?
• Dėmesingumas (mindfulness, gebėjimas pažiūrėti į savo patirtis iš šono) ar perdėtas įsigilinimas ir įklimpimas į savo patyrimus?

Atjauta sau yra šiek tiek kitoks reiškinys, nei pasitikėjimas savimi. Siekis turėti stiprų pasitikėjimą savimi kainuoja labai daug pastangų, o šios pastangos gali nuvesti ir į labai ligotus rezultatus – narcisizmą, iškreiptą savęs suvokimą, sąlyginę ar nestabilią savivertę, pyktį ir agresiją, reiškiamą grėsmę keliantiems žmonėms. Pasitikėjimas savimi dažnai siejamas su saviverte išoriniuose kontekstuose, pavyzdžiui su išvaizda, akademiniais pasiekimais, aplinkinių palaikymu ir pritarimu.

Žiūrint į naudas, atjauta sau suteikia tokių pat naudų, kaip pasitikėjimas savimi, tačiau “kainuoja” gerokai mažiau.

Atjauta sau pasižymintys asmenys tai pat pasižymi geresne psichologine sveikata. Atjauta sau siejama su didesniu pasitenkinimu gyvenimu, išmintimi, laime, optimizmu, smalsumu, mokymosi tikslais, gerais socialiniais santykiais, asmenine atsakomybe ir emociniu atsparumu. Atjauta sau pasižymintys žmonės taip pat yra mažiau linkę save kritikuoti, patirti depresiją, nerimą, įklimpti į pasikartojančias mintis, slopinti mintis, vadovautis perfekcionistiškais metodais ir turėti polinkių į valgymo sutrikimus.

Carl Rogers’as siūlo besąlyginį teigiamą požiūrį į save, sąvoką labai panašią į atjautą sau. Albert Ellis naudoja besąlyginio savęs priėmimo sąvoką. Maryhelen Snyder kalba apie vidinį empatą, kuris su smalsumu ir atjauta tiria savo patirtis. Ann Weiser Cornell – apie švelnų, laisvą santykį su visomis savo asmenybės dalimis, Judith Jordan – apie empatijos sau jausmą, kuris apima priėmimą, rūpestį ir empatiją sau. Bandymų apibrėžti atjautą sau yra nemažai, ir turbūt visi jie atspindi skirtingus ir reikalingus apibrėžimo aspektus.

Atjauta sau nuo savigailos skiriasi tuo, kad savęs gailintis žmogus jaučiasi situacijoje auka ir neturinčiu kompetencijos ar pasitikėjimo savimi, kad susidorotų su sunkia padėtimi.

Kristin Neff siūlo tokį atjautos sau struktūros apibrėžimą:

• geraširdiškumas savo atžvilgiu (self-kindness, gebėjimas žiūrėti į save šiltai net tada, kai patiriamas skausmas ir nesėkmės, o ne jų ignoravimas ar savikritika)
• bendražmogiškumas (common humanity, pripažinimas, kad kančia ir nesėkmės yra būdingi visiems, o ne tik man)
• dėmesingumas (mindfulness, gebėjimas pastebėti visus kylančius jausmus, jų nesumenkinant ir nepervertinant, o priimant juos tokiais, kokie jie yra)

Atjauta apibrėžiama kaip gebėjimas jausti tą patį, ką jaučia kiti, ypatingai kančios, liūdesio, pralaimėjimo akimirkomis. Atjauta sau apibrėžiama kaip šių jausmų taikymas sau – kaip tai keistai beskambėtų. Mano supratimu, tai gebėjimas leisti sau jausti šiuos jausmus ir pripažinti juos tikrais, o ne save smerkti, bausti ar kaltinti.

Savigaila apibrėžiama kaip liūdesys, kylantis dėl patiriamos kančios. Dažnai savigaila įvardijama ir kaip emocija demonstruojama išoriškai tam, kad sulaukti aplinkinių žmonių dėmesio ir pagalbos.

Sutinku, skirtumas tarp jų dviejų pažymėtas labai plona linija, pabandysime ją rasti.