Atjauta apibrėžiama kaip gebėjimas jausti tą patį, ką jaučia kiti, ypatingai kančios, liūdesio, pralaimėjimo akimirkomis. Atjauta sau apibrėžiama kaip šių jausmų taikymas sau – kaip tai keistai beskambėtų. Mano supratimu, tai gebėjimas leisti sau jausti šiuos jausmus ir pripažinti juos tikrais, o ne save smerkti, bausti ar kaltinti.
Savigaila apibrėžiama kaip liūdesys, kylantis dėl patiriamos kančios. Dažnai savigaila įvardijama ir kaip emocija demonstruojama išoriškai tam, kad sulaukti aplinkinių žmonių dėmesio ir pagalbos.
Sutinku, skirtumas tarp jų dviejų pažymėtas labai plona linija, pabandysime ją rasti.