Vienas iš įdomių aukos pozicijų variantų yra aprašytas Eric Berne knygoje “Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės”, jis vadinasi “Žiūrėk, kaip aš stengiausi”. Žmogus savo aukos poziciją formuoja ne tiesiogiai įvardindamas parirtą skriaudą, bet tendencingai fokusuodamas pokalbį į tai, ką jis padarė, kad situacijos išvengtų ar ją pakeistų. Aš ir taip dariau, ir anaip, ir štai ko išmokau, ir ten pasikeičiau, iš kailio nėriausi – o ji vis tiek nepatenkinta. Be abejo, išvardinti dalykai gali būti ir išgalvoti, ir tikri. Vyras tikrai gali nešti žmonai gėlių, ir nesuprasti, kad jai vis tik svarbiau ne gauti gėlių, o būti neužgauliojamai. Tikri dalykai gali būti smulkmenos lyginant su tuo, ką iš tiesų reikėtų nuveikti, tačiau sudaryti pakankamai ilgą sąrašą argumentų, kurie naudojami lyg ginklas.