Tyrimai rodo, kad traumos pripažinimas, kaltės perkėlimas ant agresoriaus ir bejėgiškumo pripažinimas yra svarbus žingsnis vaduojantis iš aukos pozicijos. Deja, šiandien dažnai sutinkama “antiviktimizmo” (anti-aukiškumo?) nuostata, kai išsakomas lūkestis, jog nukentėjęs demonstruos tvirtybę, nerodys skausmo, nes skausmo demonstravimas reiškia silpnumą. Jei žmogus kalbės apie traumas ir rodys skausmą, jis tuoj pat bus už tai smerkiamas. Tokios sąlygos, žinoma, nesudaro palankių sąlygų vaduotis iš aukos pozicijos.
