Priėmimo terapijoje centrinė sąvoka yra, be abejo, priėmimas (acceptance). Prieš pradedant kelionę pagerėjimo link ypač svarbu, kad žmogus sutiktų, jog kažkoks skausmas bus kasdienio gyvenimo dalis – ne išvengti jo ar visiškai atsikratyti, o priimti tai kaip normalią kasdienybę. Toks pasirengimas yra irgi treniruojamas gebėjimas, auginamas patiriant visas emocijas ir nebandant jų kontroliuoti – būtent tokioje būsenoje atsiranda erdvės pajusti, kad gyvenime yra ne tik neigiamos emocijos. Jų visada yra visokių.
Skausmas ne visada turi stabdyti nuo mėgstamų ir malonių veiklų. Net jei jų imsimės skausmui tebesant, malonumas vis tik bus, skausmas jų nepanaikina, jis yra šalia, bet nenaikina malonumo. Kiekvieno gyvenime yra situacijų, kai peržengiame savo baimes ir kitas emocijas, vis tiek veikiame – ir tai būna ir prasminga ir malonu. Tai ir yra įrodymas, kad ne kiekviena neigiama emocija yra priežastis sustoti.