Month: February 2023

Priėmimo terapija, kaip įrankį, siūlo ir susidaryti savo vertybių sąrašą. Nors tai skamba labai paprastai, bet labai mažai žmonių gali be pasiruošimo jas įvardyti, net jei tai būtų ir stereotipiniai pasirinkimai. Tokį pratimą verta padaryti visiems, ir jį kartoti kokiomis nors progomis, o gal net ir tiesiog sunkesnėmis akimirkomis. Gyventi vadovaujantis savo asmeninėmis vertybėmis galima tik tda, kai savo vertybes galite aiškiai įvardinti.

Taigi, siūlau nieko nelaukiant imti tuščią popierinį ar skaitmeninį lapą, ir pasidaryti pradinį variantą. Jums gali padėti pavyzdžių sąrašai, pvz. toks: https://www.etsy.com/uk/listing/1204291177/darbo-lapai-vertybi-sraas

Patiriant lėtinį skausmą būdingi vadinami “skausmo skriptai”, tarkim mintis, panaši į šią: “man taip skauda, kad negaliu nieko daryti”. Stebėtojo pozicija leidžia pastebėti, išskirti skausmo skriptus ir atsiskirti nuo jų, nes tai tik mintis. Konkrečiai šią akimirką skausmas gali stabdyti nuo veiksmo, gali ir nestabdyti, o galite rinktis veikti net jeigu šalia ir skauda. Skriptas šiuos pasirinkimus sunaikina – o turėti pasirinkimus yra nebūtinai pati blogiausia situacija.

Su skausmo patyrimu susitaikyti padeda ir mokymasis būti čia ir dabar – ne pernelyg susikoncentruoti į buvusius įvykius ir dabartinės būsenos priežastis – ir ne į niūrias spėliones apie ateitį. Viskas, ką turime ir ką galime kontroliuoti yra dabar. Tai ilgalaikio efekto treniruotė, tai reikia praktikuoti, kad poveikis būtų pastebimas – tačiau labai vertinga, ir ne tik gyvenant su lėtiniu skausmu.

Kita priėmimo terapijos praktika yra mokymasis mintis pastebėti – tiesiog pastebėti, ensistengiant jų pakeisti. Pripažinti – dabar galvoju apie tai, kad aš kenčiu, ir kokia aš dėl to nelaiminga. Mokymasis įvardinti, atpažinti, grupuoti mintis padeda vertinti įvykius ir aplinkybes iš šono, lyg iš stebėtojo pozicijos, ir nepasinerti į patiriamas emocijas.

Priėmimo terapijoje centrinė sąvoka yra, be abejo, priėmimas (acceptance). Prieš pradedant kelionę pagerėjimo link ypač svarbu, kad žmogus sutiktų, jog kažkoks skausmas bus kasdienio gyvenimo dalis – ne išvengti jo ar visiškai atsikratyti, o priimti tai kaip normalią kasdienybę. Toks pasirengimas yra irgi treniruojamas gebėjimas, auginamas patiriant visas emocijas ir nebandant jų kontroliuoti – būtent tokioje būsenoje atsiranda erdvės pajusti, kad gyvenime yra ne tik neigiamos emocijos. Jų visada yra visokių.

Skausmas ne visada turi stabdyti nuo mėgstamų ir malonių veiklų. Net jei jų imsimės skausmui tebesant, malonumas vis tik bus, skausmas jų nepanaikina, jis yra šalia, bet nenaikina malonumo. Kiekvieno gyvenime yra situacijų, kai peržengiame savo baimes ir kitas emocijas, vis tiek veikiame – ir tai būna ir prasminga ir malonu. Tai ir yra įrodymas, kad ne kiekviena neigiama emocija yra priežastis sustoti.

Kas padeda? Vienas būdas – priėmimo terapija (angliškai “acceptance and commitment therapy”). Ši terapijos rūšis orientuojasi į elgesio, o ne į simptomų pokyčius. Praktiškai tai reiškia, kad daugiau dirbama su patyrimų kontekstu, negu kad su pačiu patyrimu. Čia svarbu psichologinis lankstumas, tai reiškia skausmo priėmimą (“taip, man skauda”), suvokimą (nebandymą nukreipti dėmesio nuo skausmo ar prasiblaškyti), į dabarties momentą nukreiptas dėmesys ir dėmesingas elgesys (tas pats budistinis “čia ir dabar”), gebėjimas kai reikia – užsispirti ir laikytis elgesio, kai reikia – keisti elgesį (taip, kaip padeda geriau prisitaikyti prie skausmo patyrimo), ir gebėjimas laikytis savo vertybių.

Apie konkrečius šios terapijos rūšies pratimus parašysiu dar.

Mano dėmesį atkreipė tokia mintis: Skausmas tik skauda, o kančią sukelia bandymas skausmui priešintis.

Lėtinio skausmo poveikis mąstymo procesams dar vis tiriamas, bet jau esami tyrimai rodo, kad lėtinį skausmą patiriantys žmonės skundžiasi prastesne atmintimi, susilpnėjusiu dėmesiu, sunkiau užbaigti užduotis. Objektyvūs testai rodo prastesnius rezultatus atminties, dėmesio, protinio lankstumo, kalbos, reakcijos greičio užduotyse.

Na ką, apibrėžimui skyrėme pakankamai laiko :), bet sudėtingam reiškiniui suprasti pakankami gerai reikia pakankamai daug laiko – bet nuo rytoj imsimės įvairių pagalbos metodų.

Lėtinis skausmas nuolat sukelia diskomfortą, todėl organizme nuolat yra daugiau streso hormonų. Toliau pasekmių grandinė tokia: daugiau streso hormonų trikdo miegą (nes negalima miegoti, kai aplink pavojus), skatina alkį (nes kartu su kortizolio lygiu kyla ir grelino lygis), labiau dėvisi širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos (nes nuolat dirba didesnėmis apsukomis; statistikoje taip pat stebima didesnė šių ligų rizika).

Lėtinis skausmas yra labai plačiai paplitęs reiškinys, apimantis 8-55% populiacijos, priklausomai nuo šalies. Lietuvos statistikos greičiausiai nėra, bet mes turėtumėm būti kažkur kiek virš vidurio. Todėl jei galvojate, kad niekam taip nėra, niekas nežino kaip padėti – labai tikėtina, kad šioje mintyje yra klaida.

Alternatyvios medicinos priemonių, naudojamų lėtiniams skausmui gydyti, sąrašas, tikrai įspūdingas.

Štai kas nėra tinkamos priemonės, nes moksliniais tyrimais veiksmingumas atmestas: kanabinoidų grupės medžiagos (nuo ne vėžio sukelto skausmo), išorinė magnetinė galvos smegenų stimuliacija, jonažolės, muskatas, kinezioterapiniai pleistrai.

Iš dalies padeda: mitybos pokyčiai (karnitino, vitamino E priedai), hipnozė, spa terapija (apatinės nugaros dalies skausmas).

Padeda: marihuana (nuo neuropatinio, bet ne kitokio skausmo), nuo specifinių skausmų padeda tai či mankšta, akupunktūra.

Toks jausmas, kad tikrai bandom viską, kas tik įmanoma…