Tam, kad valia būtų mums naudinga, ji turi vykdyti racionalų ir teisingą planą. Nuostabu kai dažnai mes valia laikome ne racionalų ir argumentuotą sprendimą, o troškimo inversiją. Nes automatiškai klasifikuojame troškimus kaip klaidingus, todėl automatiškai priešprieša troškimui bus teisingas. Ne, anaiptol. Jei dar turite savo troškimų sąrašą, pabandykite jį papildyti – ar tai, ko trokštate yra blogai? O jeigu blogai – tai kas būtų gerai? Nustoti taip daryti, daryti priešingai, ar daryti visai kitaip?
Valia ir jos ugdymas. 9 diena
Troškimai yra savaime įdomi tema. Jei pabandytumėt kelių dienų tėkmėje užsirašyti visus dalykus, kurių troškote – viename paprastame sąraše – esu tikra, kad pamatytumėt įdomių dalykų. Ir, greičiausiai, ne tokių kokius šiaip jau įvardintumėt, kaip savo pagrindinius arba didžiausius troškimus. Dar įdomesni gali būti atsakymai apie tai, iš kur jūs turite tokį troškimų rinkinį, ir ką jūs dėl to galite padaryti. Čia mano mėgstamiausias pavyzdys yra “dirbti daugiau, kad dirbti reikėtų mažiau”. Man ir statistikai atrodo, toks planas išsipildo ypač retai, nors į tai labai daug žmonių įdeda tikrai daug pastangų, tame tarpe ir valingų.
Valia ir jos ugdymas. 8 diena.
Apie valią dažniausiai kalbame troškimų kontekste. Panašiai, kaip šviesai suvokti reikia tamsos konteksto. Jei mums vidinio konflikto nekelia jokie troškimai – valiai pasireikšti kaip ir nėra jokios būtinybės. Žinia, troškimų šaltinių turime sočiai, ir dar daugiau jų atsiranda per gyvenimą, todėl retai kada galime patirti tokią būseną, kai visi troškimai išpildyti – nors tikrai įmanoma. Tada mus užvaldo nuobodulys (nors tai yra tik neįprastos būsenos keliamas diskomfortas), ir tada jau vėl trokštame nuotykių, skanėstų ar pramogų. Panašu, kad valios visada prireikia tik kryžkelėje, kur vienas kelias veda ten, kur manome esant teisingą sprendimą, o kitas – ten, kur manome esant malonų sprendimą.
Valia ir jos ugdymas. 7 diena
Valiai labai tinka ir burės metafora. Nekontroliuojamų, o kartais dar ir nenuspėjamų aplinkybių ir emocijų jūroje turėti įrankį, kuris leidžia energiją nukreipti taip, kad ji būtų mums naudinga, ir nuneštų į norimą krantą, yra labai, labai naudinga. Valia, kuri turi būti treniruojama ne mažiau nei reikia pastangų mokantis buriuoti, gali atlikti būtent tokį vaidmenį – meistriškai ir tiksliai nukreipti ten, kur siekiame patekti.
Valia ir jos ugdymas. 6 diena
Valiai kartais reikia išorinių šaltinių – tam, kad gautų pakankamai jėgos subalansuoti impulso energijai. Tam reikia išankstinių planų, užrašų, instrukcijų ar net įsakymų. Racionaliai mąstyti intensyvių emocijų fone dažnai labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Kadangi valia nėra tik plika energija, ji yra racionalus veiksmas, jei reikia formos, jai reikia plano. Gal todėl religijos kuria, nepriklausomai viena nuo kitos įvairias taisykles ir priesakus, kurie veikia kaip tas išorinis instrukcijos šaltinis, kai sugalvoti teisingesnė ar naudingesnį elgesio būdą, yra labai sunku, arba visiškai neįmanoma.
Valia ir jos ugdymas. 5 diena
Man atrodo, kita svarbi mintis yra apie tai, kad emocijos, norai ir impulsai nėra “blogi” ar “neteisingi”, o valia nėra “gera” ar “teisinga”. Tai yra dvi labai reikalingos funkcijos, kurios veikia taip, kaip jos yra susiformavusios (čia labai stengiuosi nenaudoti “kaip yra užmanytos”). Norai ir impulsai atlieka savo savisaugos funkciją, siekia pakartoti tą elgesį, kuris yra kažkada pasiteisinęs. Jei kažkas ir yra neteisus, tai mes patys, neleidę šiai funkcijai įsitikinti, jog yra ir kitų būdų, kurie turi naudingas pasekmes. Visas savo funkcijas reikia apmokyti, joms teikiant tikslią ir pilną informaciją. Tada ir impulsas bus teisingas, tada ir nereikės jo vadinti “neteisingu”. Tada ir impulsyviai elgsimės teisingai. Sakykim, kad tokiose situacijose valia yra “mokytojas”.
Valia ir jos ugdymas. 4 diena
Tada man kyla dar daugiau klausimų – iš kur mes turime vidinės informacijos, impulsą, kuriam veikti reikia valios? Juk iš niekur niekas neatsiranda, kodėl impulsas mums liepia elgtis vienaip ar kitaip, bet valia tam prieštarauja?
Kartais tikrai esame turėję tokios patirties, kurią impulsas bando atkartoti. Kitais kartais tai yra tik daug kartų padidinta ir išplėtota savisaugos funkcija, kuri liepia geriau nedaryti nieko, arba geriau pulti ir kibti į atlapus numanomam grėsmei, kad tik situacija kuo greičiau pasibaigtų. Bet tam mes ir turime racionalų mąstymą, kad jis padiktuotų geresnį sprendimą. Jei tik jį maitiname teisinga informacija, jei tik sukonstruojame tikslų ir teisingą tikslą – valia ir gali tapti tiltu per savisaugą ir impulsą, ir nuvesti ten, kur iš tiesų norėjome.
Valia ir jos ugdymas. 3 diena
Valia, kokia forma ir kokioje situacijoje ji nepasireikštų, paprastai laikoma vertybe. Valia padeda pasirinkti racionalesnę elgesio formą, negu kad būtų diktuojama impulso. Tai gali atrodyti kaip drąsa (kai valingai peržengiame baimę) arba kaip baimė, (kai valingai susilaikome nuo agresijos). Tai gali atrodyti kaip savęs žalojimas (kai valingai darome daugiau, negu mums patogu) arba kaip neryžtingumas (kai valingai siekiame saiko). Nujaučiu, kad būtent dėl to daugiapusiškumo dėl valios kyla tiek daug klausimų… Taip pat panašu, kad “valia” labiau atstovauja racionalų iki situacijos arba situacijoje priimtą sprendimą, o ne emocijų diktuojamą impuslyvų veiksmą.
Valia ir jos ugdymas. 2 diena
Valingas veiksmų stabdymas ir valingas veiksmų atlikimas smegenyse iš tiesų yra dvi skirtingos funkcijos. Jei norime geriau suprasti, kaip valia veikia, šį skirtumą suprasti labai. svarbu.
Valingas veiksmų stabdymas yra savikontrolė. Tai slopinanti funkcija, visų pirma patarnaujama kaktinėje smegenų skiltyje. Save stabdyti mes išmokstame tada, kai susilaikymas nuo veiksmo duoda teigiamų rezultatų – išvengiame grėsmės arba sulaukiame apdvanojimo. Tarkim, nustojame žiūrėti filmus vakarais, ir pradedame išsimiegoti. Tačiau kiekvienas pokytis (o veiksmų stabdymas greičiausiai bus pokytis lyginant su prieš tai buvusiais veiksmais) atneša ir diskomfortą, nes mes labai, labai mėgstame savo komforto zoną ir savo įpročius. Ir tai nereiškia, kad valia neveikia – tai reiškia, kad šiam veiksmui gimsta ir atoveiksmis.
Valia ir jos ugdymas. 1 diena
Žiūrint į tai, kokia lengva ranka mes šį terminą naudojame – ir kiek įvairių atspalvių šis terminas turi, man visų pirma norisi jš sugrupuoti šalia “teisybės” ir “meilės”, ten kur guldome visus pasaulio platumo žodžius.
Valia yra ta paslaptinga galia, kuri padeda daryti dalykus, kai kažkokių kitokių, įprastinių jėgų nebeturime. Valia yra pasirinkimo laisvė. Valia yra sąmoningas sprendimas. Valia yra savikontrolė… Kas tik valia nėra. Ir, kas dar blogiau, man atrodo, kad tai nėra reikšmių rinkinys – kiekvienai situacijai pasirenkame vis kitokį valios aspektą.