Apie valią dažniausiai kalbame troškimų kontekste. Panašiai, kaip šviesai suvokti reikia tamsos konteksto. Jei mums vidinio konflikto nekelia jokie troškimai – valiai pasireikšti kaip ir nėra jokios būtinybės. Žinia, troškimų šaltinių turime sočiai, ir dar daugiau jų atsiranda per gyvenimą, todėl retai kada galime patirti tokią būseną, kai visi troškimai išpildyti – nors tikrai įmanoma. Tada mus užvaldo nuobodulys (nors tai yra tik neįprastos būsenos keliamas diskomfortas), ir tada jau vėl trokštame nuotykių, skanėstų ar pramogų. Panašu, kad valios visada prireikia tik kryžkelėje, kur vienas kelias veda ten, kur manome esant teisingą sprendimą, o kitas – ten, kur manome esant malonų sprendimą.