Galvojant apie vienišumą, man visai naujomis spalvomis sužibo pati seniausioji istorija – Adomas pasijuto vienišas, todėl Dievas sukūrė Ievą. Net tada, kai viskas buvo tobula, vienišumas jau buvo kančia. Žinau, žinau, tai labai simbolinė knyga, bet vienatvei jau čia skirta vietos. Kitos teorijos teigia, kad iki pat Apšvietos amžiaus, kol žmonės gyveno grupėmis, vienatvė kaip klausimas net nekildavo – o kaip ji tada atspindėta vos ne pirmų pasaulio dienų aprašyme, kokia čia simbolika?…
Buvimas su savimi ir vienatvė: 20 diena
Žydai turi atsiskyrimo tradiciją, tik jau su stipriu religiniu atspalviu – Hitbodedut. Atsiskiriama tam, kad patirti ryšį su Dievu, pasikalbėti su juo. Šioje tradicijoje yra įdomi technika, vadinama “tyliu šauksmu”. Tam reikia įsivaizduoti, kad šaukiate visu balsu, kiek tik turite jėgų. Tai primena kita emocijų valdymo technikas, kur siūloma išsirėkti iš tiesų, balsu – ir tai irgi turėtų atnešti išsivalymą ir palengvėjimą.
Na, aš paprastai rekomenduoju fizinį nuovargį, bet panašumų matau 🙂