Buvimas su savimi ir vienatvė: 30 diena

Visos šios man nuostabiai kitokios temos apibendrinimas:

  • Buvimas su savimi yra kankinanti vienatvė tik tada, kai atsisakome pripažinti buvimo vienam privalumus – nepriklausomai nuo to, kar vienatvę renkamės sąmoningai, ar esame priversti būti vieni
  • Buvimas atskirai didina empatiją, produktyvumą, kūrybiškumą, psichologinį atsparumą, laisvės pojūtį, leidžia geriau pailsėti, dėmesingiau planuoti savo gyvenimą ir pažinti save. Vaikams buvimas su savimi padeda kontroliuoti ir spręsti probleminį elgesį.
  • Priimkite buvimą su savimi kaip dovaną, kaip galimybę, neugdykite įpročio iš karto šią dovaną išmesti lyg nereikalingą dalyką.

Buvimas su savimi ir vienatvė: 29 diena

Buvimas su savimi yra gerokai geresnė poilsio forma, negu bet kokia veikla su kitais. Vien tik informacijos srautas, reikalingi kompromisai ir dėmesio paskirstymas yra pakankamai daug reikalaujantys dalykai, kad tai būtų jėgų reikalaujanti, o ne jėgas atstatanti veikla. Labai pavargus tikrai vertėtų svarstyti tik poilsį vienam, neieškant kompanijos.

Buvimas su savimi ir vienatvė: 28 diena

Vienas iš didžiausių buvimo su savimi, buvimo vienam privalumų – geresnis savęs pažinimas. Mes patys esame geriausias savo draugas, mama ir tėtis, ir visa plati giminė viename, didžiausi savo motyvatoriai, geriausi pagalbininkai ir guodėjai. Mes patys savęs niekada nepaliksime, nei bėdoje, nei džiaugsme. Žinoma, ir dėl to, kad tai techniškai neįmanoma – bet jeigu ir taip, tai ar nevertėtų susipažinti su savo geriausiu draugu kiek įmanoma geriau? Dėja, per mažai kreipdami dėmesio į save pačius ir per daug – į kitus, vis tik savęs iki galo nepažįstame taip gerai, kaip turėtumėm.