Vienišumo jausmas filosofinėje ir grožinėje literatūroje aprašomas ypač seniai, nuo Gilgamešo epo laikų. Kiekvienam žmogui gyvenime pasitaiko situacijų, kai jis ar ji pasijunta vieniši, ir viskas su tuo yra gerai. Statistiškai neįmanoma nuolat būti apsuptam žmonių, su kuriais sieja pakankamai stiprūs bendrystės ryšiai. Net nuomonių išsiskyrimas kokiu nors paprastu klausimu gali būti vienišumo akimirkos priežastimi. Vienišumo jausmas sukuria nesaugumo jausmą – nes saugu, mokė mus evoliucija, yra būti kartu, būti grupėje. Bet ne kiekviena vienišumo situacija reiškia nesaugumą. Ir čia jau gali padėti ne instinktai, o racionalus mąstymas.
psichologė internete ir gyvai