O, bet, tačiau! Sąmoninga, tikslinga vienatvė – daugelyje religijų praktikuojamas atsiskyrimas siekiant geriau pažinti dieviškuosius dalykus. Menuose sąmoningas atsiskyrimas padeda skatinti kūrybiškumą. Kai kurie tyrimai taip pat leidžia nuspėti, jog žmonės kaip tik ima geriau suprasti socialinius kontekstus ir realistiškiau juos vertinti (čia man knieti pridurti – turbūt todėl, kad gali objektyviau, lyg iš šono stebėti situaciją ir ją vertinti remiantis mažiau įpročių ir stereotipų).
Buvimas su savimi ir vienatvė: 15 diena
Trumpalaikė, epizodinė vienatvė nėra kenksminga, nors ir nemaloni. Žmonės, neleisdami sau patirti vienatvės, ją dažnai prastai toleruoja, todėl ji ATRODO kaip nepakeliama, nors iš tiesų atneša naudos, o ne žalos – ji motyvuoja ieškoti santykių ir palaiikyti juos.
Ilgalaikė, nepraeinanti keičiantis gyvenimo sąlygoms ir/ar einant laikui vienatvė yra kenksminga, nes ji stiprina izoliaciją ir specifinį nerimą, padidėjusį atidumą pavojaus atveju (hypervigilance) – tam tikrai yra evoliucinis paaiškinimas, nes vienam visada mažiau saugu, negu grupėje. Žmonės taip pat dažnai tampa ciniškais ir įtariais.