Trumpalaikė, epizodinė vienatvė nėra kenksminga, nors ir nemaloni. Žmonės, neleisdami sau patirti vienatvės, ją dažnai prastai toleruoja, todėl ji ATRODO kaip nepakeliama, nors iš tiesų atneša naudos, o ne žalos – ji motyvuoja ieškoti santykių ir palaiikyti juos.
Ilgalaikė, nepraeinanti keičiantis gyvenimo sąlygoms ir/ar einant laikui vienatvė yra kenksminga, nes ji stiprina izoliaciją ir specifinį nerimą, padidėjusį atidumą pavojaus atveju (hypervigilance) – tam tikrai yra evoliucinis paaiškinimas, nes vienam visada mažiau saugu, negu grupėje. Žmonės taip pat dažnai tampa ciniškais ir įtariais.