Day: April 7, 2024

Ar galima pasitikėjimą savimi išmatuoti? Galima bandyti.

Vienas iš pirmųjų klausimynų buvo 12 klausimų sąrašas, kur minimalus lygis buvo apibrėžiamas kaip “drovus, savimi netikintis, nedrąsus, niekada nepriima sprendimų, linkęs pasitraukti nuo kitų dėmesio”, o maksimalus – “gebantis priimti sprendimus, tvirtas ir apsisprendęs, įsitikinę dėl savo sprendimų ir nuomonių”. Kai kurie tyrėjai pasitikėjimą savimi matuoja kaip derinį iš emocinių ir kognityvinių komponentų – nerimo ir kompetencijos. Dar kiti tyrėjai yra labiau linkę remtis kūno kalba, o ne žmogaus subjektyviu savęs vertinimu: kontaktu, nerimastingais judesiais, laikysena, veido išraiškomis ir gestikuliacija.

Pasitikėjimo savimi apibrėžimas nemažai kito per laiką. Gerai žinomas Abraham Maslow teigė, jog žmogus yra motyvuotas auginti pasitikėjimą savimi tik tuomet, kai patenkinami fiziologiniai išlikimo, saugumo, meilės ir bendrystės poreikiai. Jis teigia, jog patenkinamas savigarbos lygis kuria pasitikėjimą savimi, o pasitikėjimas savimi kuria norą siekti savirealizacijos. Čia reikėtų įvertinti, jog pagrindiniai Maslow darbai buvo rašomi pokariu, kai šie baziniai poreikiai iš tiesų buvo svarbus klausimas.

Pasitikėjimo savimi terminas atskiriamas nuo savigarbos (tai yra savo vertingumo apibrėžimas). Tačiau pasitikėjimas savimi siejamas su saviveiksmingumo sąvoka; saviveiksmingumas yra tikėjimas savo gebėjimu atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tikslą. Pasitikėjimas savimi gali tapti savaime išsipildančia pranašyste – žmonėms, neturintiems pasitikėjimo savimi, gali nepavytkti tik todėl, kad jie savimi nepasitiki. Tiems, kurie savimi pasitiki, gali pasisekti tik dėl to – visai nepriklausomai nuo to, kokie realiai yra to žmogaus gebėjimai ar įgūdžiai.