Gebėjimas suvokti save būdingas ne tik žmonėms. Na, gerai, mums taip atrodo pagal tai, kuo galime remtis, gyvūnų stebėjimais. Vienas iš klasikinių eksperimentų – beždžionė prieš veidrodį su dažais ištepta nosimi, kurią ji bando nusivalyti, nors pačios nosies be veidrodžio ji nemato. Beždžionės taip pat dažnai apžiūrinėja savo dantis. Manoma, kad save veidrodyje atpažįsta drambliai, delfinai ir šarkos. Veidrodėliai papūgų narveliuose irgi matyt ne dekoracija, o maži kačiukai vieną dieną irgi nustoja purkštauti ant savo atvaizdo veidrodyje. Manoma, kad žmonių kūdikiai pradeda skirti save nuo išorinio pasaulio sulaukę vos kelių mėnesių amžiaus.
Smegenys: mes jas ar jos mus? 14 diena
Savęs suvokime tikrai dažnai nutinka klaidų. Su valgymu labai susijęs savęs suvokimo sutrikimas žmonėms sergant anoreksija. Badavimas stipriai paveikia smegenis ir fiziologiškai, ir psichologiškai. Pradeda atrodyti, kad kūnas yra ne toks, kaip yra iš tiesų. Keisčiausia tai, kad kiti žmonės vertinami objektyviai ir teisingai, tačiau būtent savęs vertinimas pasidaro iškreiptas. Tai net ir ant smegenų neveikimo kaltės suversti neišeina… Galbūt pakinta tik labai specifinė, su savęs vertinimu susijusi smegenų dalis? Ir, labai ironiškai, būtent ta, kur padėtų pasveikti?…
Smegenys: mes jas ar jos mus? 13 diena
Manoma, kad ypatingi neuronai smegenyse – veidrodiniai neuronai – taip pat yra reikšmingi savęs suvokimo dalyviai. Šiaip jau apie veidrodinius neuronus dažniau kalbame, kai nagrinėjame empatiją, manoma, kad taip mes suvokiame, ką jaučia kitas žmogus. Sprendžiant pagal spontaniškas veido išraiškas, atspindėti kito žmogaus emocijas gali jau kelių dienų kūdikiai. Tačiau taip pat spėjama, kad veidrodiniai neuronai gali padėti mums atspindėti savo pačių ankstesnius patyrimus. Šiame procese, akivaizdu, labai svarbi detalė yra “aš”.