Pabandykim atpainioti, kas čia ir apie ką.
“Aš” yra daugelio filosofų plunksnų pažymėta sąvoka. Senovės graikų akimis žiūrint, kūnas ir siela buvo nedalomi dalykai, atskyrimo tarp smegenų ir “aš” nebuvo. O taip vadinamas intelektas buvo amžinas, atskiras nuo organinio kūno, kuris gali suvokti, maitintis ir daugintis. Siela, arba savastis, yra pagriniždinė, ar netgi pirmoji kūno egzistavimo esmė. Kūnas yra reikalingas tam, kad galėtume racionaliai mąstyti. Racionalus mąstymas yra buvimo žmogumi esmė. Siela turi dalį, kuri skirta sprendimų priėmimui ir mokymuisi, ir dalį, kuri yra skirta norams ir gyvybei palaikyti. Bet kas tada išlaiko šias dalis kartu?… Jau tikrai ne kūnas, sakė Aristotelis, greičiau siela išlaiko kūną kartu, negu atvirkščiai.